1 Chronicles 28 Cross References - Lithuanian

¹ Dovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius. ² Karalius atsistojęs tarė: “Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai, ³ bet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’. ⁴ Tačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi. ⁵ Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį. ⁶ Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas. ⁷ Be to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’. ⁸ Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius. ⁹ O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams. ¹⁰ Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai”. ¹¹ Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios; ¹² taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos, ¹³ patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų. ¹⁴ Jis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį: ¹⁵ auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį. ¹⁶ Taip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams, ¹⁷ gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį; ¹⁸ smilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią. ¹⁹ Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus. ²⁰ Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: “Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus. ²¹ Kunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus”.

² Jozuė sušaukė visus izraelitus, jų vadus, vyresniuosius, teisėjus bei valdininkus ir jiems tarė: “Aš pasenau ir sulaukiau daug metų.

¹ Jozuė sušaukė visas Izraelio gimines į Sichemą, taip pat Izraelio vyresniuosius, vadovus, teisėjus ir valdininkus, ir jie stojo Dievo akivaizdon.

¹⁰ Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį. ¹¹ Hachmonis Jašobamas­vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu. ¹² Antras pasižymėjęs buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahoachas. ¹³ Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų, ¹⁴ jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą. ¹⁵ Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje. ¹⁶ Dovydas tuo laiku buvo tvirtovėje, o filistinų būrys­Betliejuje. ¹⁷ Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: “Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?” ¹⁸ Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui ¹⁹ ir tarė: “Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė”. Tai padarė tie trys karžygiai. ²⁰ Joabo brolis Abišajias buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų. ²¹ Iš trijų jis buvo garsiausias ir tapo jų vadu, tačiau aniems trims neprilygo. ²² Jehojados sūnus Benaja iš Kabcelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą. ²³ Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi. ²⁴ Tuo Jehojados sūnus Benaja pagarsėjo tarp trijų karžygių. ²⁵ Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku. ²⁶ Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus, ²⁷ harodietis Šamotas, pelojietis Helecas, ²⁸ tekojiečio Ikešo sūnus Ira, anatotietis Abiezeras, ²⁹ hušietis Sibechajas, ahohitas Ilajas, ³⁰ netofietis Mahrajas, netofietis Baanos sūnus Heledas, ³¹ Ribajo sūnus Itajas iš Benjamino Gibėjos, piratonietis Benaja, ³² Hurajas iš Gaašo klonių, arabietis Abielis, ³³ baharumietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba, ³⁴ gizojietis Hašemas, hararas Šagės sūnus Jehonatanas, ³⁵ hararas Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas, ³⁶ mecherietis Heferas, pelojietis Ahija, ³⁷ karmelietis Hezrojas, Ezbajo sūnus Naarajas, ³⁸ Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas, ³⁹ amonitas Celekas, beerotietis Nachrajas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys, ⁴⁰ itritai Garebas ir Ira, ⁴¹ hetitas Ūrija, Achlajo sūnus Zabadas, ⁴² rubenas Šizos sūnus Adina, rubenų vadas ir trisdešimties viršininkas, ⁴³ Maakos sūnus Hananas ir mitnietis Juozapatas, ⁴⁴ aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis, ⁴⁵ Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha, ⁴⁶ mahavietis Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma, ⁴⁷ Elielis, Jobedas ir mezobaitas Jaasielis.

² Dovydas sukvietė visus Izraelio kunigaikščius ir levitus.

¹ Šie yra Izraelio šeimų vyresnieji, kariuomenės būrių vadai ir karaliaus valdininkai. Tie būriai keisdavosi kas mėnesį. Kiekviename būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai vyrų. ² Pirmojo mėnesio būrio vyresnysis­Jašobamas, Zabdielio sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ³ Jis buvo iš Pereco vaikų, vyriausiasis iš visų pirmo mėnesio vadų. ⁴ Antrojo mėnesio būrio vyresnysis­ahoachas Dodajas. Jo būryje vadas buvo ir Miklotas. Iš viso būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ⁵ Trečiojo mėnesio kariuomenės vyresnysis­vyriausiojo kunigo Jehojados sūnus Benaja. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ⁶ Jis buvo vyriausiasis tarp trisdešimties karžygių. Jo būryje buvo jo sūnus Amizabadas. ⁷ Ketvirtojo mėnesio­Joabo brolis Asaelis, o po jo­Zebadija, jo sūnus. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ⁸ Penktojo mėnesio­izrachas Šamhutas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ⁹ Šeštojo mėnesio­Ikešo sūnus Ira, tekojietis. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹⁰ Septintojo mėnesio­efraimas Helecas iš Pelojos. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹¹ Aštuntojo mėnesio­hušietis Sibechajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹² Devintojo mėnesio­anatotietis Abiezeras iš Benjamino. Jo būryje buo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹³ Dešimtojo mėnesio­netofietis Mahrajas iš zerachų. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹⁴ Vienuoliktojo mėnesio­Benaja iš Piratono, efraimas. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹⁵ Dvyliktojo mėnesio­netofietis Heldajas iš Otnielio. Jo būryje buvo dvidešimt keturi tūkstančiai. ¹⁶ Izraelio giminių vyresnieji: rubenams­Zichrio sūnus Eliezeras; simeonams­Maakos sūnus Šefatijas; ¹⁷ levitams­Kemuelio sūnus Hašabija, aaronitams­Cadokas; ¹⁸ Judui­Elihuvas, vienas iš Dovydo brolių; Isacharui­Mykolo sūnus Omris; ¹⁹ Zabulonui­Abdijo sūnus Isšmajas; Naftaliui­Azrielio sūnus Jerimotas; ²⁰ efraimams­Azazijo sūnus Ozėjas; pusei Manaso giminės­Pedajo sūnus Joelis; ²¹ pusei Manaso giminės Gileade­Zacharijo sūnus Idojas; Benjaminui­Abnero sūnus Jaasielis; ²² Danui­Jerohamo sūnus Azarelis. Šitie buvo Izraelio giminių kunigaikščiai. ²³ Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Viešpats buvo pažadėjęs padauginti Izraelį kaip žvaigždes danguje. ²⁴ Cerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs skaičiuoti izraelitus, bet nebaigė, nes Izraelis už tai buvo nubaustas. Šis skaičiavimas nepateko į karaliaus Dovydo metraščius. ²⁵ Karaliaus turtus saugojo Adielio sūnus Azmavetas. Tuos gi turtus, kurie buvo miestuose, kaimuose ir bokštuose­Uzijo sūnus Jehonatanas; ²⁶ lauko darbus prižiūrėjo Kelubo sūnus Ezris; ²⁷ vynuogynus­Šimis iš Ramos; vyno atsargas­šefamietis Zabdis; ²⁸ alyvmedžius ir figmedžius, augusius Šefeloje,­gederietis Baal Hananas; aliejaus sandėlius­Joasas; ²⁹ galvijus, kurie ganėsi Šarone,­ šaronietis Šitrajas; galvijus slėniuose­Adlajo sūnus Šafatas; ³⁰ kupranugarius­izmaelitas Obilas; asilus­meronotietis Jechdijas; ³¹ avis ir ožkas­hagaras Jazizas. Šitie buvo karaliaus Dovydo nuosavybės vyriausieji prižiūrėtojai. ³² Dovydo dėdė Jehonatanas, išmintingas ir raštingas vyras, buvo patarėjas, o Hachmonio sūnus Jehielis mokė karaliaus sūnus. ³³ Ahitofelis buvo karaliaus patarėjas, o archas Hušajas buvo karaliaus draugas. ³⁴ Po Ahitofelio buvo Benajos sūnus Jehojada ir Abjataras, o vyriausiasis karaliaus kariuomenės vadas buvo Joabas.

² Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.

¹⁵ tada privalai įstatyti karaliumi tą, kurį Viešpats, tavo Dievas, pasirinks iš tavo brolių. Karaliumi negali būti svetimšalis, kuris nėra tavo brolis.

²⁰ kad jo širdis nepasikeltų į puikybę prieš brolius ir jis nenukryptų nuo įstatymo nei į kairę, nei į dešinę, kad ilgai karaliautų jis ir jo vaikai Izraelyje”.

¹ Kai karalius gyveno savo namuose ir Viešpats buvo suteikęs jam ramybę nuo visų aplinkinių priešų, ² jis tarė pranašui Natanui: “Aš gyvenu kedro namuose, o Dievo skrynia­ palapinėje”.

⁴⁷ Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje

¹⁷ Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui. ¹⁸ Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,

³¹ Šitie vyrai buvo Dovydo paskirti tarnauti giesmėmis Viešpaties namuose, kai skrynia buvo padėta į jos vietą.

¹ Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: “Mes esame tavo kūnas ir kaulas. ² Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’ ”. ³ Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį.

¹ Gyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: “Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skrynia­palapinėje”. ² Natanas atsakė Dovydui: “Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi”.

⁷ Dovydas paėmė Hadadezero tarnų auksinius skydus ir juos parsigabeno į Jeruzalę. ⁸ Iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas parsigabeno labai daug vario. Iš jo Saliamonas padirbdino baseiną, kolonas ir varinius indus. ⁹ Hemato karalius Tojas, išgirdęs, kad Dovydas sumušė Sobos karaliaus Hadadezerio kariuomenę, ¹⁰ siuntė savo sūnų Adoramą pasveikinti karalių Dovydą, laimėjusį karą prieš Hadadezerą. Tojas dažnai kariaudavo su Hadadezeru. Jis atsiuntė auksinių, sidabrinių ir varinių indų. ¹¹ Tuos daiktus karalius Dovydas paskyrė Viešpačiui kartu su sidabru ir auksu iš edomitų, moabitų, amonitų, filistinų bei amalekiečių.

² Dovydas įsakė surinkti svetimšalius, kurie buvo Izraelio krašte, ir paskyrė akmenskaldžius paruošti tinkamų akmenų Dievo namams statyti. ³ Dovydas paruošė daug geležies durų vinims bei apkaustymams ir tiek daug vario, kad negalėjo jo pasverti; ⁴ taip pat ir kedro rąstų be skaičiaus, nes Sidono ir Tyro gyventojai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų. ⁵ Dovydas tai darė, galvodamas, kad jo sūnus Saliamonas yra jaunas ir neprityręs, o Viešpačiui statomi namai privalo būti nepaprastai didingi, kad garsas apie juos pasiektų visas šalis; todėl Dovydas prieš mirdamas šventyklos statybai atliko daugybę paruošiamųjų darbų.

¹⁴ Aš iš savo neturto paruošiau Viešpaties namams šimtą tūkstančių talentų aukso, milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies nepasveriamą kiekį, taip pat rąstų ir akmenų. Prie viso to tu galėsi dar pridėti.

²² Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

⁵ Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite priešais Jo sostą; Jis yra šventas.

³ “Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis, ⁴ akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti, ⁵ kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!” ⁶ Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose. ⁷ Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo! ⁸ Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

¹⁴ “Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!

¹ Taip sako Viešpats: “Dangus yra mano sostas ir žemė­mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?

¹ Viešpats savo rūstybės debesimi aptemdė Siono dukterį. Jis nusviedė Izraelio didybę iš dangaus į dulkes. Rūstybės dieną Jis užmiršo savo pakojį.

⁴⁹ ‘Dangus­mano sostas, o žemė­pakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite?­ klausia Viešpats,­ar kokia mano poilsio vieta?

¹¹ Juk šventintojas ir šventinamieji­visi kyla iš vieno. Todėl Jis nesigėdija juos vadinti broliais, ¹² sakydamas: “Aš paskelbsiu Tavo vardą savo broliams, vidury susirinkimo Tave šlovinsiu giesme”.

⁵ “Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Ar tu pastatysi man namus, kuriuose gyvenčiau? ⁶ Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau izraelitus iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau palapinėje. ⁷ Visur, kur Aš keliaudavau tarp izraelitų, ar Aš kuriai nors iš Izraelio giminių, kuriai pavesdavau ganyti mano tautą Izraelį, sakiau: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’ ⁸ Todėl sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai Izraeliui. ⁹ Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai, išnaikinau visus tavo priešus tavo akyse ir padariau tavo vardą garsų kaip žemės didžiūnų vardą. ¹⁰ Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nevargintų jo kaip iki šiol, ¹¹ nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti mano tautą Izraelį; Aš suteiksiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Be to, Viešpats sako tau, kad Jis įkurs tau namus. ¹² Kai pasibaigs tavo dienos ir tu užmigsi prie savo tėvų, Aš pakelsiu tavo palikuonį po tavęs, išėjusį iš tavo strėnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę. ¹³ Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams.

³ “Tu žinai, kad mano tėvas Dovydas negalėjo pastatyti namų Viešpaties, savo Dievo, vardui dėl karų su tautomis, kurios buvo prieš jį iš visų pusių, kol Viešpats padėjo jas po jo kojų padais.

⁴ “Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau.

⁸ bet Viešpats kalbėjo man: ‘Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje.

⁸ tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui, ⁹ tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.

⁸ Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave. ⁹ Judas­jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels! ¹⁰ Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

¹ Viešpats tarė: “Ar ilgai liūdėsi dėl Sauliaus, kurį Aš atmečiau, kad nebūtų Izraelio karaliumi? Prisipildyk savo ragą aliejaus ir eik; Aš pasiųsiu tave į Betliejų pas Jesę, nes vieną jo sūnų pasirinkau karaliumi”.

⁶ Kai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir sakė: “Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis”. ⁷ Viešpats tarė Samueliui: “Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį”. ⁸ Tada Jesė pašaukė Abinadabą ir jam leido praeiti pro Samuelį. Ir jis sakė: “Ir šito Viešpats neišsirinko”. ⁹ Jesė leido praeiti Šamui. Ir jis sakė: “Šito Viešpats irgi neišsirinko”. ¹⁰ Taip Jesė leido visiems septyniems sūnums praeiti pro Samuelį. Samuelis tarė Jesei: “Viešpats šitų neišsirinko”. ¹¹ Ir Samuelis sakė Jesei: “Ar čia jau visi tavo sūnūs?” Jesė atsakė: “Liko dar jauniausias, jis gano avis”. Samuelis tarė: “Pasiųsk ir atvesk jį, nes mes nesėsime, kol jis neateis”. ¹² Jis pasiuntė ir atvedė jį. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: “Patepk jį, nes tai jis”. ¹³ Samuelis paėmė ragą su aliejumi ir jį patepė tarp jo brolių. Tą dieną Viešpaties Dvasia nužengė ant Dovydo ir pasiliko su juo. Samuelis sugrįžo į Ramą.

¹ Zifiečiai, atėję į Gibėją, pranešė Sauliui, kad Dovydas slapstosi Hachilos kalvose, prie Jesimono.

⁸ Todėl sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai Izraeliui. ⁹ Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai, išnaikinau visus tavo priešus tavo akyse ir padariau tavo vardą garsų kaip žemės didžiūnų vardą. ¹⁰ Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nevargintų jo kaip iki šiol, ¹¹ nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti mano tautą Izraelį; Aš suteiksiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Be to, Viešpats sako tau, kad Jis įkurs tau namus. ¹² Kai pasibaigs tavo dienos ir tu užmigsi prie savo tėvų, Aš pakelsiu tavo palikuonį po tavęs, išėjusį iš tavo strėnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę. ¹³ Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams. ¹⁴ Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais. ¹⁵ Bet savo gailestingumo Aš neatimsiu nuo jo, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau prieš tave. ¹⁶ Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas’ ”.

² Nors Judas buvo galingiausias tarp savo brolių ir iš jo kilo kunigaikštis, bet pirmagimio teisė atiteko Juozapui.

²³ Dabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei.

²⁷ Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai”.

¹⁹ Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

⁷ Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

⁶⁸ Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo. ⁶⁹ Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą. ⁷⁰ Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų. ⁷¹ Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą. ⁷² Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.

¹⁶ Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume. ¹⁷ Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas. ¹⁸ Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius. ¹⁹ Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį. ²⁰ Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau. ²¹ Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį. ²² Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins. ²³ Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia. ²⁴ Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas. ²⁵ Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę. ²⁶ Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’ ²⁷ Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

⁸ Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

¹⁰ Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka. ¹¹ Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu.

¹⁴ Juk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurią Mozė nieko nėra kalbėjęs dėl kunigystės.

¹ Hebrone gimę Dovydo sūnūs: pirmagimis­Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos, antras­ Danielius iš karmelietės Abigailės, ² trečias­Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas­Adonijas, Hagitos sūnus, ³ penktas­Šefatija iš Abitalės, šeštas­Itramas, Eglos sūnus. ⁴ Šeši sūnūs gimė Hebrone, kur jis karaliavo septynerius metus ir šešis mėnesius. Trisdešimt trejus metus jis karaliavo Jeruzalėje. ⁵ Ten gimė Šima, Šobabas, Natanas ir Saliamonas­keturi iš Amielio dukters Batšebos; ⁶ Ibharas, Elišama, Elifeletas, ⁷ Nogahas, Nefegas, Jafija, ⁸ Elišama, Eljada ir Elifeletas­ devyni. ⁹ Tai visi Dovydo sūnūs, neskaičiuojant sugulovių sūnų; Tamara buvo jų sesuo.

³ Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų. ⁴ Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas, ⁵ Ibharas, Elišūva, Elpaletas, ⁶ Nogahas, Nefegas, Jafija, ⁷ Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

¹⁴ Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’ ”.

⁹ Tau gims sūnus, jis bus ramus vyras, nes Aš jam duosiu poilsį nuo visų aplinkinių priešų. Jo vardas bus Saliamonas, ir Aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę jo dienomis. ¹⁰ Jis pastatys namus mano vardui ir jis bus mano sūnus, o Aš būsiu jo tėvas; Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą Izraelyje amžinai’.

¹ Kai Dovydas paseno ir sulaukė daug metų, jis savo vieton paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi.

¹ Karalius Dovydas tarė izraelitams: “Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko, dar jaunas ir nepatyręs, o darbas­didelis, nes rūmai ne žmogui, bet Viešpačiui Dievui.

²³ Saliamonas atsisėdo Viešpaties soste kaip karalius savo tėvo Dovydo vieton; jam sekėsi, ir visas Izraelis jo klausė.

⁸ Saliamonas atsakė Dievui: “Tu parodei mano tėvui Dovydui didelį gailestingumą ir mane padarei karaliumi jo vietoje. ⁹ Viešpatie Dieve, įtvirtink savo pažadą, kurį davei mano tėvui Dovydui. Nes Tu padarei mane karaliumi žmonių, kurių yra kaip žemės dulkių.

¹ Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui, ² kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų. ³ Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę! ⁴ Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją. ⁵ Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės. ⁶ Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę. ⁷ Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis. ⁸ Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. ⁹ Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes. ¹⁰ Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę. ¹¹ Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam. ¹² Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. ¹³ Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės. ¹⁴ Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse. ¹⁵ Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas. ¹⁶ Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių. ¹⁷ Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu. ¹⁸ Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus! ¹⁹ Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen! ²⁰ Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.

⁶ Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. ⁷ Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.

¹³ Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams. ¹⁴ Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais.

¹¹ Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę. ¹² Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams. ¹³ Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave. ¹⁴ Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’ ”.

⁹ Viešpatie Dieve, įtvirtink savo pažadą, kurį davei mano tėvui Dovydui. Nes Tu padarei mane karaliumi žmonių, kurių yra kaip žemės dulkių.

¹² sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą. ¹³ Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste, ir jie abu taikiai sutars’.

³ Juk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą.

⁶ O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo.

⁵ Ir vėl anoje vietoje: “Jie neįeis į mano poilsį”.

⁶ Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams. ⁷ Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi.

² “Aš einu visos žemės keliu. Būk stiprus ir tikras vyras. ³ Saugok Viešpaties, savo Dievo, nurodymus, vaikščiok Jo keliais, laikykis Jo nuostatų, įsakymų, įstatymų ir įspėjimų, surašytų Mozės įstatyme, kad tau sektųsi visur ir visuomet, ⁴ kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis man kalbėjo: ‘Jei tavo sūnūs ištikimai vaikščios mano keliais, visa širdimi ir siela pasitikės manimi, tai tavo palikuonys valdys Izraelį’.

¹² “Dėl namų, kuriuos man statai: jei vaikščiosi pagal mano nuostatus, vykdysi mano sprendimus ir laikysies mano įsakymų, kad vaikščiotum pagal juos, tai Aš išpildysiu tau savo žodį, kurį kalbėjau tavo tėvui Dovydui: ¹³ ‘Aš gyvensiu tarp izraelitų ir neapleisiu savo tautos­Izraelio’ ”.

⁶¹ Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus”.

⁴ Jei tu vaikščiosi priešais mane, kaip vaikščiojo tavo tėvas Dovydas, tyra ir neklastinga širdimi vykdydamas tai, ką tau įsakau, ir laikysies mano nuostatų bei potvarkių, ⁵ tai įtvirtinsiu tavo karalystės sostą Izraelyje amžiams, kaip pažadėjau tavo tėvui Dovydui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste’.

⁴ Saliamonui pasenus, jo žmonos nukreipė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis.

⁹ Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus ¹⁰ ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. Bet jis nesilaikė Viešpaties įsakymo. ¹¹ Tada Viešpats tarė Saliamonui: “Kadangi tu taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros bei mano nuostatų, kuriuos tau daviau, tai Aš atimsiu iš tavęs karalystę ir ją atiduosiu tavo tarnui. ¹² Tačiau tau gyvam esant to nedarysiu dėl tavo tėvo Dovydo, bet atimsiu ją iš tavo sūnaus. ¹³ Visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią išsirinkau”.

¹³ Tau seksis, jei atidžiai vykdysi nuostatus ir įsakymus, kuriuos Viešpats davė Izraeliui per Mozę. Būk drąsus ir stiprus, nebijok ir nepasiduok baimei.

¹⁰ Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai”.

²⁸ Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų. ²⁹ Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas. ³⁰ Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta, ³¹ jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys, ³² bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę. ³³ Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu, ³⁴ nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu. ³⁵ Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu. ³⁶ Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane, ³⁷ bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

¹² Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste”.

⁴⁴ Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,

¹ “Klausyk, Izraeli, įstatymų ir paliepimų, kurių jus mokau, kad juos vykdydami gyventumėte ir užėmę paveldėtumėte žemę, kurią Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda.

⁶ Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’.

²⁶ aš šaukiu šiandien liudytoju dangų ir žemę, kad, taip elgdamiesi, jūs žūsite krašte, kurį, perėję per Jordaną, paveldėsite. Negyvensite jame ilgai, bet būsite visai sunaikinti.

³² Klausykite ir vykdykite, ką Viešpats Dievas jums įsakė; nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę.

¹⁰ Šiandien jūs visi stovite Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje: jūsų giminių vadai ir vyresnieji, visi Izraelio vyrai,

¹⁵ bet su tais, kurie yra čia, Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje, ir su tais, kurių čia šiandien nėra.

¹² Todėl neleiskite savo dukterų už jų sūnų ir neimkite jų dukterų savo sūnums; nesiekite jų gėrybių nė taikos su jais, kad būtumėte stiprūs ir valgytumėte krašto gėrybes, ir paliktumėte kaip paveldėjimą savo vaikams’.

⁴ Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.

¹⁰ Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti. ¹¹ Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

²⁷ Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

³³ Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos. ³⁴ Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.

⁴⁴ Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.

¹ Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, ² jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, ³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, ⁵ tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

¹ Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

²² Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

¹⁶ Skaitykite ir tyrinėkite Viešpaties raštus­visi susirinks, kaip pasakyta. Viešpats taip pasakė, ir Jo dvasia juos surinks.

¹⁴ Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. ¹⁵ Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. ¹⁶ Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje”.

³³ Taigi aš iš karto pasiunčiau pas tave, o tu gerai padarei, čia atvykdamas. Dabar mes visi esame susirinkę Dievo akivaizdoje, kad išgirstume visa, ką Dievas tau pavedė”.

¹¹ Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.

¹⁵ kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. ¹⁶ Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui dirbęs.

¹ Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, ² žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

⁵ Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti,

²¹ Viešpats, užuodęs malonų kvapą, tarė savo širdyje: “Aš daugiau nebeprakeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės, ir daugiau nebeišnaikinsiu viso to, kas gyva, kaip esu padaręs.

¹³ Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: “Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims.

¹⁶ Eik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: ‘Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte.

² Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.

³⁵ Jis tai parodė tau, kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas ir kito nėra.

¹⁶ Viešpats tarė Mozei: “Tu užmigsi su savo tėvais. Šita tauta vėl klaidžios, sekdama kitų tautų dievus žemėje, į kurią eina gyventi. Ten ji paliks mane ir sulaužys sandorą, kurią su ja padariau. ¹⁷ Tuomet mano rūstybė užsidegs prieš ją. Aš pasitrauksiu nuo jos, ir ji bus sunaikinta. Nelaimių ir vargų spaudžiama, ji supras, kad Aš ją palikau.

²¹ Kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau”.

⁷ Viešpats tarė Samueliui: “Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį”.

⁶ Saliamonas atsakė: “Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.

³⁹ išklausyk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes Tu vienas pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,

⁴³ išklausyk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą, bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.

⁶ Bet jei jūs ar jūsų vaikai nuo manęs nusigręšite ir nesilaikysite mano įsakymų bei mano nuostatų, kuriuos jums daviau, ir nuėję tarnausite kitiems dievams ir juos garbinsite, ⁷ tai išnaikinsiu Izraelį iš žemės, kurią jiems daviau, ir atmesiu šituos namus, kuriuos pašventinau savo vardui; Izraelis taps patarle ir priežodžiu visose tautose. ⁸ Ir dėl šitų namų, kurie yra aukšti, kiekvienas praeivis stebėsis, švilps ir sakys: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitai žemei ir šitiems namams?’ ⁹ Ir atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpatį, savo Dievą, kuris išvedė jų tėvus iš Egipto, ir garbino kitus dievus ir jiems tarnavo, tai Viešpats siuntė jiems šitą nelaimę’ ”.

³ “Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė.

² Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę.

⁹ Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.

¹⁷ Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai. ¹⁸ Viešpatie, mūsų tėvų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dieve, išlaikyk savo tautos širdžių nusistatymą tokį, koks jis šiandien, kad jie liktų Tau ištikimi. ¹⁹ O mano sūnui Saliamonui duok tobulą širdį, kad jis laikytųsi Tavo įsakymų, nuostatų bei paliepimų ir pastatytų šventyklą, kuriai paruošiau reikalingų medžiagų”.

² Jis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: “Karaliau Asa, visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite, surasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis jus apleis.

²² Aš gėdijausi prašyti iš karaliaus karių ir raitelių, kad jie mus apgintų nuo užpuolikų kelyje, nes buvau pasakęs karaliui: “Mūsų Dievo ranka yra ant visų, kurie Jo ieško, bet Jo rūstybė ir galia prieš tuos, kurie Jį apleidžia”.

¹¹ Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami. ¹² Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.

⁹ Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!

¹⁰ Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.

² Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

²⁶ Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

² Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.

² Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.

¹ Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, ² jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, ³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, ⁵ tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. ⁶ Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

³ Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

²⁸ Nusikaltėliai ir nusidėjėliai bus sunaikinti, kurie apleidžia Viešpatį, pražus.

¹⁹ Aš nekalbėjau slaptai nei tamsoje. Nesakiau Jokūbo palikuonims, kad veltui manęs ieškotų. Aš, Viešpats, kalbu tiesą ir skelbiu, kas teisinga.

⁶ Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. ⁷ Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis­savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

²⁴ Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats”.

²⁰ Kareivijų Viešpatie, kuris teisi teisingai ir ištiri žmogaus širdį ir inkstus, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau pavedžiau savo bylą.

¹⁰ Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius”.

¹² Kareivijų Viešpatie, kuris mėgini teisųjį, matai jo inkstus ir širdį, leisk man matyti Tavo kerštą jiems, nes aš Tau patikėjau savo bylą!

¹⁶ Jis gynė vargšo ir beturčio teises, ir jam sekėsi. Tai ir yra mano pažinimas,­sako Viešpats.­

⁷ Aš duosiu jiems širdis, kurios pažintų mane, kad Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš jiems būsiu jų Dievas, nes jie grįš prie manęs visa širdimi.

¹³ Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite.

³⁴ Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu”.

¹⁰ Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tavo širdyje kils pikta mintis tą dieną

¹ Izraelitai, klausykite Viešpaties žodžio. Viešpats kaltina krašto gyventojus, nes nėra šalyje tiesos, gailestingumo nė Dievo pažinimo.

⁶ Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu, kad nebebūtum mano kunigu. Kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus.

⁷ “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. ⁸ Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

⁴⁷ Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!”

²⁵ Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje.

²⁴ Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

⁵⁵ Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs­melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.

³ Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

¹⁷ Jėzus paklausė trečią kartą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: “Ar myli mane?”, ir atsakė: “Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis.

²⁴ Po to meldėsi, sakydami: “Tu, Viešpatie, kuris pažįsti visų širdis, parodyk, kurį iš šių dviejų pasirenki,

²³ Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.

³⁰ Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,

²⁸ Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. ²⁹ Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.

³⁴ Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai.

⁶ Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide.

¹² Nes jei yra sąmoningas noras, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi.

⁷ Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.

¹³ Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

³⁸ Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės”. ³⁹ Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.

²⁸ Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,

⁸ Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. ⁹ Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas­liūdesiu. ¹⁰ Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins. ¹¹ Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų! Kas apkalba ir teisia savo brolį, tas apkalba ir teisia įstatymą. O jeigu teisi įstatymą, vadinasi, nesi įstatymo vykdytojas, bet teisėjas.

² ganykite pas jus esančią Dievo kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš prievartos, bet noriai, ne dėl nešvaraus pelno, bet uoliai,

²³ Jos vaikus išžudysiu, ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris ištiria protus ir širdis; Aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.

¹⁶ Auksui, sidabrui, variui ir geležiai nėra skaičiaus. Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi”. ¹⁷ Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui: ¹⁸ “Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai. ¹⁹ Nukreipkite savo širdis ir sielas ieškoti Viešpaties, savo Dievo. Pastatykite Viešpaties Dievo šventyklą, kad Viešpaties Sandoros skrynia ir šventi Dievo indai būtų įnešti į namus, kurie bus pastatyti Viešpaties vardui”.

⁶ Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas.

¹⁶ Žiūrėk savęs ir mokymo, būk pastovus tame. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus.

¹⁷ Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio. ¹⁸ Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose: ¹⁹ vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose. ²⁰ Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį. ²¹ Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu. ²² Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.

⁴⁰ Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne”.

³⁰ Pastatysi palapinę pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas kalne.

⁴² Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei. ⁴³ Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos.

²⁰ Į skrynią įdėjo liudijimą, įkišo kartis ir uždėjo dangtį. ²¹ Kai įnešė skrynią palapinėn, prieš ją pakabino uždangą, kaip Viešpats įsakė Mozei.

³ Prieangis priešais šventyklą buvo dvidešimties uolekčių ilgio, lygus namų pločiui, ir dešimties uolekčių pločio priešais namus.

⁵ Pastatas turėjo šonuose ir užpakalyje priestatus, kur buvo įrengti šoniniai kambariai. ⁶ Apatinio aukšto šoniniai kambariai buvo penkių uolekčių pločio, vidurinio­šešių uolekčių ir trečiojo­septynių uolekčių pločio. Pastato išorėje buvo padaryti išsikišimai, kad nereikėtų rąstų įleisti į sienas.

¹⁰ Šventyklos priestato kambariai buvo penkių uolekčių aukščio, sujungti su pagrindiniu pastatu kedro rąstais.

¹⁶ Pastato gale kedro medžio lentomis nuo grindų iki lubų buvo atitverta dvidešimties uolekčių ilgio ir tokio pat pločio patalpa­ Šventų švenčiausioji. ¹⁷ Namų, tai yra šventyklos, ilgis iki jos buvo keturiasdešimt uolekčių. ¹⁸ Visas namų vidus buvo iškaltas kedro medžio lentomis su išraižytais pumpurais ir išsiskleidusiomis gėlėmis taip, kad akmens visai nesimatė. ¹⁹ Namų viduje paruošė Šventų švenčiausiąją Viešpaties Sandoros skryniai. ²⁰ Švenčiausioji buvo dvidešimties uolekčių ilgio, pločio ir aukščio; jos vidus buvo padengtas grynu auksu. Taip pat padengtas buvo ir aukuras iš kedro medžio.

²⁶ Keturi vyresnieji vartininkai buvo levitai. Jie buvo paskirti toms pareigoms ir atsakingi už Dievo namų patalpas bei turtus. ²⁷ Jų pareiga buvo kas naktį eiti sargybą prie Dievo namų, o rytą juos atidaryti. ²⁸ Kai kuriems iš jų buvo pavesta tvarkyti tarnavimo reikmenis. Jie tikrindavo juos įnešant ir išnešant. ²⁹ Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.

²⁰ Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus. ²¹ Geršono Ladano palikuonis­ Jehielis. ²² Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais. ²³ Iš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvo ²⁴ Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas. ²⁵ Jo brolio Eliezero sūnus­Rehabijas, jo sūnus­Izaijas, jo sūnus­Jehoramas, jo sūnus­Zichris ir jo sūnus­Šelomitas. ²⁶ Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję. ²⁷ Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams,

¹⁹ Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus.

³ Dievo namų, kuriuos Saliamonas ruošėsi statyti, dydis buvo šešiasdešimt uolekčių ilgio senuoju mastu ir dvidešimt uolekčių pločio. ⁴ Priešakinio prieangio ilgis buvo lygus pastato pločiui­dvidešimt uolekčių, o jo aukštis buvo šimtas dvidešimt uolekčių. Jis aptraukė jį iš vidaus grynu auksu. ⁵ Pagrindinį pastatą jis iškalė kipariso lentomis, aptraukė jas grynu auksu ir išraižė ant jų palmes bei grandinėles. ⁶ Sienos buvo papuoštos brangakmeniais ir Parvaimo auksu. ⁷ Namų sijas, slenksčius, sienas ir duris aptraukė auksu ir ant sienų išraižė cherubus. ⁸ Jis padarė Šventų švenčiausiąją, kuri buvo dvidešimties uolekčių ilgio pagal namo plotį ir dvidešimties uolekčių pločio, visas jos vidus buvo aptrauktas grynu auksu, sveriančiu šešis šimtus talentų. ⁹ Vinys svėrė penkiasdešimt šekelių aukso. Viršutinius kambarius jis taip pat aptraukė auksu. ¹⁰ Švenčiausioje padarė du cherubus ir aptraukė juos auksu.

⁷ Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais.

³⁸ Aarono sūnus kunigas lydės levitus, jiems renkant dešimtinę, o levitai atiduos dešimtą dalį dešimtinės į Dievo namų sandėlius. ³⁹ Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų.

⁵ buvo parūpinęs Tobijai didelį kambarį, kuriame anksčiau laikydavo duonos aukas, smilkalus, indus ir javų, vyno bei aliejaus dešimtinę, priklausančią levitams, giedotojams, vartininkams ir kunigams.

² “Eik į rechabų namus ir kalbėk su jais, nuvesk juos į vieną Viešpaties namų kambarį ir duok jiems gerti vyno”.

⁸ Jis išmatavo vartų prieangį iš vidaus viena nendre. ⁹ Tada išmatavo vartų prieangį aštuoniomis uolektimis ir jo stulpus dviejomis uolektimis. Vartų prieangis buvo vidinėje pusėje.

¹⁵ Nuo išorinių vartų priekio iki vidaus vartų prieangio priekio buvo penkiasdešimt uolekčių.

⁴⁸ Jis įvedė mane į šventyklos prieangį ir išmatavo prieangio stulpus. Jie buvo penkių uolekčių abiejose pusėse. Vartų plotis buvo trijų uolekčių iš vienos ir trijų uolekčių iš kitos pusės. ⁴⁹ Prieangis buvo dvidešimties uolekčių ilgio ir vienuolikos uolekčių pločio. Šalia laiptų, vedančių į jį, iš abiejų pusių prie stulpų stovėjo kolonos.

⁶ Šoniniai kambariai buvo trijų aukštų, kiekviename aukšte po trisdešimt kambarių. Prilaikomosios sijos buvo aplink visą pastatą, jos nebuvo įleistos į šventyklos sieną. ⁷ Antro ir trečio aukšto šoniniai kambariai buvo didesni. Iš pirmo aukšto į antrą ir trečią buvo laiptai. ⁸ Aplink šventyklos pastatą buvo iškilimas. Šoninių kambarių pamatas buvo nendrės ilgio­šešių didžiųjų uolekčių. ⁹ Išorinės sienos prie šoninių kambarių storis buvo penkių uolekčių. Pastatą supo šoniniai kambariai. ¹⁰ Atstumas tarp šoninių kambarių buvo dvidešimt uolekčių. ¹¹ Šoninių kambarių įėjimai buvo iš šiaurės ir pietų pusės, jų plotis buvo penkios uolektys.

¹³ Jis išmatavo šventyklos ilgį šimtu uolekčių. Kiemo ir pastato su sienomis ilgis buvo šimtas uolekčių. ¹⁴ Šventyklos priekinės pusės ir kiemo rytinėje pusėje plotis buvo šimtas uolekčių. ¹⁵ Po to jis išmatavo užpakalinę pastato sieną vakarinėje pusėje; pastato sienų ilgis kartu su priestatais abiejose pusėse buvo šimtas uolekčių. Šventyklos, Švenčiausiosios ir prieangio vidaus sienos ¹⁶ buvo iškaltos medžio lentomis nuo aslos iki langų; langai buvo su grotelėmis. ¹⁷ Virš durų ir ant sienų iš vidaus ir išorės buvo raižiniai.

¹⁰ Tu gi, žmogaus sūnau, pranešk izraelitams apie šventyklą, kad jie gėdytųsi savo nusikaltimų. ¹¹ Jei jie gėdysis, ką yra padarę, tada apsakyk jiems šventyklos išvaizdą, įrengimus, įėjimą ir išėjimą­visą jos planą, taip pat jos nuostatus ir įstatymus. Užrašyk viską, jiems matant, kad jie suprastų visus nuostatus ir laikytųsi jų.

¹ Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę.

⁵ Jie tarnauja dangiškųjų dalykų paveikslui ir šešėliui, panašiai kaip buvo pamokytas Mozė, kai rengėsi statyti palapinę: “Žiūrėk,­sako Jis,­kad visa padarytum pagal tą pavyzdį, kuris tau buvo parodytas ant kalno”.

² Buvo įrengta palapinė: priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi Šventoji. ³ Už antrosios uždangos buvo palapinės dalis, vadinama Šventų švenčiausioji. ⁴ Ten stovėjo auksinis smilkytuvas ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros skrynia, kurioje buvo auksinis ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės. ⁵ Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė sutaikinimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti. ⁶ Esant tokiai sąrangai, į priekinę palapinės dalį visada eina kunigai atlikti apeigų, ⁷ o į antrąją­kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo. ⁸ Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,

² “Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės

²⁶ paėmė Viešpaties namų bei karaliaus namų turtus ir viską išvežė. Jis paėmė ir visus Saliamono padirbdintus auksinius skydus.

¹⁵ Jis atnešė į Viešpaties namus savo tėvo ir savo paskirtas dovanas: sidabro, aukso ir indų.

¹⁸ Tuomet Asa, paėmęs visą sidabrą ir auksą, likusį Viešpaties namų ir karaliaus namų ižde, pasiuntė per savo tarnus į Damaską Sirijos karaliui Ben Hadadui, Hezjono sūnaus Tabrimono sūnui, sakydamas:

⁸ Ahazas paėmė auksą ir sidabrą, kuriuos rado Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, ir pasiuntė dovaną Asirijos karaliui.

¹⁵ Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.

²⁰ Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus.

²⁶ Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję. ²⁷ Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams, ²⁸ ir visi turtai, gauti iš regėtojo Samuelio, Kišo sūnaus Sauliaus, Nero sūnaus Abnero ir Cerujos sūnaus Joabo, buvo pavesti Šelomito ir jo brolių priežiūrai.

¹ O savo namus Saliamonas statė trylika metų, kol juos pabaigė. ² Jis statė namus iš Libano kedrų. Namai buvo šimto uolekčių ilgio, penkiasdešimties pločio ir trisdešimties aukščio; jie stovėjo ant keturių eilių kedro medžio stulpų, ant kurių buvo kedro rąstai. ³ Rąstai, kurie buvo ant keturiasdešimt penkių stulpų, po penkiolika stulpų vienoje eilėje, buvo apkalti kedro medžio lentomis. ⁴ Langai buvo trimis eilėmis, langas priešais langą trijuose aukštuose. ⁵ Visos durys ir jų staktos buvo keturkampės kaip ir langai; langas priešais langą trijuose aukštuose. ⁶ Jis pastatė ir prieangį iš stulpų, penkiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio, ir kitą prieangį priešais jį su stulpais ir storais skersiniais rąstais. ⁷ Tada jis padarė prieangį, kuriame stovėtų sostas ir jis galėtų teisti­teismo prieangį, ir iškalė jį kedro lentomis nuo grindų iki lubų. ⁸ Karaliaus gyvenamieji namai turėjo kitą kiemą su prieangiu, panašiai pastatytu. Saliamonas panašius namus pastatė ir savo žmonai, faraono dukteriai. ⁹ Visi šie pastatai buvo pastatyti iš brangių akmenų nuo pamato iki stogo. Akmenys statybai buvo keturkampiai, nutašyti ir nulyginti iš vidaus ir lauko pusės. ¹⁰ Pamatai buvo iš brangių, didelių, dešimties ir aštuonių uolekčių akmenų. ¹¹ Virš jų buvo brangūs tašyti akmenys ir kedrai. ¹² Didysis kiemas, Viešpaties namų vidinis kiemas ir namų prieangis buvo aptverti aplinkui trimis eilėmis tašytų akmenų ir viena eile kedro rąstų. ¹³ Karalius Saliamonas pasikvietė iš Tyro Hiramą. ¹⁴ Jis buvo našlės iš Naftalio giminės sūnus, o jo tėvas buvo iš Tyro. Jis buvo variakalys­sumanus, gabus ir išmintingas, galintis atlikti įvairius darbus iš vario. Atvykęs pas karalių Saliamoną, jis dirbo įvairius darbus. ¹⁵ Hiramas nuliejo dvi varines kolonas, kurių kiekviena buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio ir dvylikos uolekčių apimties. ¹⁶ Jis padarė du varinius kapitelius kolonų viršui. Kiekvienas kapitelis buvo penkių uolekčių aukščio. ¹⁷ Be to, jis padarė groteles ir pynes iš grandinėlių kapiteliams, kurie buvo ant kolonų­septynias vienam kapiteliui ir septynias kitam. ¹⁸ Jis padarė kolonas ir po dvi eiles granato vaisių ant visų kapitelius dengiančių grotelių. ¹⁹ Kapiteliai, kurie buvo ant kolonų, atrodė kaip lelijos, keturių uolekčių. ²⁰ Ant dviejų kolonų kapitelių buvo granato vaisiai, virš išlinkimo prie grotelių, ir aplinkui visą kapitelį buvo du šimtai granato vaisių. ²¹ Hiramas pastatė kolonas prie šventyklos įėjimo; dešinę koloną pavadino Jachinu, o kairę Boazu. ²² Lelijų pavidalo pagražinimai puošė kolonų viršų. Taip jis užbaigė kolonas. ²³ Jis taip pat nuliejo baseiną dešimties uolekčių skersmens, apskritą, penkių uolekčių aukščio, o jo apimtis buvo trisdešimt uolekčių. ²⁴ Dvi eilės pumpurų, nulietų išvien su baseinu, buvo po briauna aplinkui jį, po dešimt pumpurų uolektyje. ²⁵ Jis stovėjo ant dvylikos jaučių. Trys buvo atsigręžę į šiaurę, trys į vakarus, trys į pietus ir trys į rytus. Baseinas buvo jų viršuje; ir jų užpakalinės dalys buvo po baseinu. ²⁶ Jis buvo plaštakos storio, jo briauna buvo panaši į taurės briauną, į lelijos žiedą; jame tilpo du tūkstančiai batų vandens. ²⁷ Hiramas dar padarė dešimt varinių stovų. Kiekvienas stovas buvo keturių uolekčių ilgio, keturių pločio ir trijų aukščio. ²⁸ Stovas buvo toks: jis turėjo keturias šonines plokštes, kurios buvo įtvirtintos rėmuose. ²⁹ Tose plokštėse buvo išraižyti liūtų, jaučių ir cherubų atvaizdai, o taip pat ir ant rėmų; po jaučiais bei liūtais buvo kabantys vainikėliai. ³⁰ Be to, kiekvienas stovas turėjo keturis varinius ratus su ašimis. Visuose keturiuose kampuose buvo atramos, ant kurių stovėjo praustuvė. Atramų šonus puošė išlieti vainikai. ³¹ Stovo skylė buvo apvali, vienos uolekties skersmens iš vidaus ir pusantros uolekties skersmens išorėje. Jo šonai buvo išraižyti ir sudarė keturkampį, o ne apskritimą. ³² Keturi ratai buvo stovo šonuose, jų ašys pritvirtintos prie stovo. Kiekvieno rato aukštis buvo pusantros uolekties. ³³ Ratai buvo padaryti panašiai kaip vežimų ratai; jų ratlankiai, stipinai, stebulės ir ašys buvo nulietos. ³⁴ Keturios atramos prie kiekvieno stovo kampo buvo nulietos išvien su stovu. ³⁵ Stovo viršuje buvo pusės uolekties aukščio apskritas lankas; rėmai ir šoninės plokštės buvo išlietos išvien. ³⁶ Hiramas išraižė ant rėmų ir šoninių plokščių­visur, kur buvo galima, cherubų, liūtų ir palmių atvaizdus bei pridėjo aplinkui vainikėlių. ³⁷ Taip jis padarė dešimt stovų, kurie buvo nulieti vienodai, to paties dydžio ir taip pat atrodantys. ³⁸ Jis taip pat padarė dešimt varinių praustuvių. Kiekvienoje tilpo keturiasdešimt batų vandens. Kiekvienos praustuvės skersmuo buvo keturios uolektys. Ant kiekvieno stovo buvo po praustuvę. ³⁹ Penki stovai buvo pastatyti viename ir penki­kitame šventyklos šone; baseinas stovėjo šventyklos dešinėje, pietryčiuose. ⁴⁰ Hiramas dar padarė puodus, semtuvėlius bei dubenis. Taip Hiramas baigė visą darbą, kurį jis darė karaliui Saliamonui dėl Viešpaties šventyklos: ⁴¹ dvi kolonas, du kapitelius, kurie buvo ant kolonų, groteles apdengti kapiteliams, kurie buvo ant kolonų, ⁴² keturis šimtus granato vaisių abiems grotelėms­po dvi eiles granato vaisių abiems kapiteliams, kurie buvo ant kolonų, ⁴³ dešimt stovų ir dešimt praustuvių ant stovų, ⁴⁴ baseiną ir dvylika jaučių po baseinu, ⁴⁵ puodus, semtuvėlius bei dubenis. Visus šituos reikmenis Hiramas padarė Saliamonui dėl Viešpaties šventyklos iš skaistaus vario. ⁴⁶ Karalius juos nuliejo Jordano lygumos molingoje žemėje tarp Sukoto ir Cartano. ⁴⁷ Visi šitie daiktai liko nepasverti, nes buvo sunaudota tiek daug vario, kad buvo neįmanoma jo pasverti. ⁴⁸ Saliamonas padarė Viešpaties šventyklai visus reikmenis: auksinį aukurą, auksinį stalą padėtinei duonai laikyti, ⁴⁹ penkias žvakides iš gryno aukso dešinėje ir penkias kairėje priešais Šventų švenčiausiąją, su gėlėmis, lempomis ir žnyplėmis iš aukso, ⁵⁰ šakutes, samčius, dubenis, lėkštes, smilkytuvus iš gryno aukso, taip pat auksinius vyrius vidaus durims į Šventų švenčiausiąją ir durims į šventyklą. ⁵¹ Taip buvo padaryti visi darbai, kuriuos karalius Saliamonas padarė Viešpaties namams. Po to Saliamonas atgabeno į šventyklą tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventęs: sidabrą, auksą bei indus, ir sudėjo šventyklos sandėliuose.

²⁹ Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.

⁶ Dovydas suskirstė juos pagal tris Levio sūnus: Geršoną, Kehatą ir Merarį.

¹ Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. ² Nadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras. ³ Dovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis. ⁴ Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro­aštuoni. ⁵ Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro. ⁶ Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos. ⁷ Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, ⁸ Harimas, Seorimas, ⁹ Malkija, Mijaminas, ¹⁰ Hakocas, Abija, ¹¹ Ješūva, Šechanijas, ¹² Eljašibas, Jakimas, ¹³ Hupa, Ješebabas, ¹⁴ Bilga, Imeras, ¹⁵ Hezyras, Hapicecas, ¹⁶ Petachija, Ezechielis, ¹⁷ Jachinas, Gamulas, ¹⁸ Delajas ir Maazijas. ¹⁹ Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas.

¹ Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai. ² Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų. ³ Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabija ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam. ⁴ Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas. ⁵ Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. ⁶ Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui. ⁷ Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę. ⁸ Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys. ⁹ Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras­Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁰ Trečias­Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹¹ Ketvirtas­Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹² Penktas­Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹³ Šeštas­Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁴ Septintas­Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁵ Aštuntas­Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁶ Devintas­Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁷ Dešimtas­Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁸ Vienuoliktas­Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁹ Dvyliktas­Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁰ Tryliktas­Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²¹ Keturioliktas­Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²² Penkioliktas­Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²³ Šešioliktas­Hananijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁴ Septynioliktas­Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁵ Aštuonioliktas­Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁶ Devynioliktas­Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁷ Dvidešimtas­Elijatai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁸ Dvidešimt pirmas­Hotyrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁹ Dvidešimt antras­Gidalčiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ³⁰ Dvidešimt trečias­Mahazijotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ³¹ Dvidešimt ketvirtas­Romamti Ezerui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

²⁵ ir pasvėriau jiems sidabrą, auksą ir indus, Dievo namams skirtas dovanas, kurias paaukojo karalius, jo patarėjai, jo kunigaikščiai ir izraelitai. ²⁶ Aš padaviau jiems šešis šimtus penkiasdešimt talentų sidabro, sidabrinių indų, sveriančių šimtą talentų, šimtą talentų aukso, ²⁷ dvidešimt auksinių taurių tūkstančio drachmų vertės ir du indus iš geriausio, blizgančio kaip auksas, vario ²⁸ ir tariau: “Jūs esate šventi Viešpačiui, indai taip pat šventi. Sidabras ir auksas yra laisvos valios aukos Viešpačiui, jūsų tėvų Dievui. ²⁹ Budėkite ir saugokite tai, kol pasversite Jeruzalėje, Viešpaties namuose, kunigų, levitų ir Izraelio giminių vadų akivaizdoje”. ³⁰ Kunigai ir levitai paėmė pasvertą sidabrą, auksą ir indus, kuriuos jie turėjo nugabenti į Jeruzalę, į Dievo namus.

³³ Ketvirtą dieną sidabras, auksas ir indai buvo pasverti Dievo namuose ir perduoti kunigui Meremotui, Ūrijos sūnui; su juo buvo Finehaso sūnus Eleazaras ir levitai: Jozuės sūnus Jehozabadas ir Binujo sūnus Noadija.

³¹ Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai. ³² Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės. ³³ Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės. ³⁴ O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai. ³⁵ Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės. ³⁶ Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso. ³⁷ Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės. ³⁸ Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso. ³⁹ Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso.

¹⁹ Kapiteliai, kurie buvo ant kolonų, atrodė kaip lelijos, keturių uolekčių.

⁷ Jis padarė dešimt auksinių žvakidžių pagal duotus nurodymus ir pastatė šventykloje, penkias kairėje ir penkias dešinėje.

² Jis klausė: “Ką matai?” Aš atsakiau: “Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais. ³ Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje”.

¹¹ Aš klausiau angelą: “Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?” ¹² Aš antrą kartą klausiau jį. “Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?” ¹³ Jis klausė manęs: “Ar nežinai, kas tai yra?” Aš atsakiau: “Ne, mano viešpatie”. ¹⁴ Jis tarė: “Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties”.

¹² Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbančio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, ¹³ o septynių žibintuvų viduryje­ panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga mantija ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.

²⁰ Štai septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis: septynios žvaigždės­tai septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei,­tai septynios bažnyčios”.

²³ Padarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio. ²⁴ Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą. ²⁵ Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą. ²⁶ Padarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos. ²⁷ Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti. ²⁸ Padarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą. ²⁹ Iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai. ³⁰ Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje.

⁴⁸ Saliamonas padarė Viešpaties šventyklai visus reikmenis: auksinį aukurą, auksinį stalą padėtinei duonai laikyti,

⁸ Ir dešimt stalų padarė ir pastatė taip pat po penkis vienoje ir kitoje pusėje. Taip pat padarė šimtą auksinių taurių.

¹⁹ Saliamonas padarė Dievo namams visus reikmenis: auksinį aukurą, stalus padėtinei duonai,

¹³ Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį,­abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ¹⁴ be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų;

¹³ Kam nors aukojant auką, kai mėsa tebevirdavo, ateidavo kunigo tarnas, laikydamas rankoje trišakę, ¹⁴ ir smeigdavo ją į katilą, puodą ar keptuvę. Visa, ką ištraukdavo šake, pasiimdavo Elio sūnūs. Taip jie darė visiems izraelitams, aukojantiems Šilojuje.

⁴⁸ Saliamonas padarė Viešpaties šventyklai visus reikmenis: auksinį aukurą, auksinį stalą padėtinei duonai laikyti, ⁴⁹ penkias žvakides iš gryno aukso dešinėje ir penkias kairėje priešais Šventų švenčiausiąją, su gėlėmis, lempomis ir žnyplėmis iš aukso, ⁵⁰ šakutes, samčius, dubenis, lėkštes, smilkytuvus iš gryno aukso, taip pat auksinius vyrius vidaus durims į Šventų švenčiausiąją ir durims į šventyklą.

²¹ Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai buvo auksiniai; visi namų iš Libano medžių reikmenys buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono dienomis.

²⁰ žvakides su lempomis iš gryno aukso, ²¹ gėles, lempas ir žnyples iš gryno aukso, ²² šakutes, samčius, dubenis ir smilkytuvus­visa iš gryno aukso. Šventyklos vidinės durys į Švenčiausiąją ir durys į šventyklą buvo padarytos iš aukso.

¹ “Padirbdinsi iš akacijos medžio aukurą smilkalams deginti, ² uolekties ilgio, uolekties pločio, keturkampį ir dviejų uolekčių aukščio. Ant jo bus ragai. ³ Aptrauksi jo viršų, šonus ir ragus grynu auksu. Padarysi jam auksinį apvadą aplinkui ⁴ ir auksines grandis po apvadu dviejuose kampuose kartims įkišti, kad jį būtų galima nešti. ⁵ Kartis padarysi iš akacijos medžio ir aptrauksi jas auksu. ⁶ Pastatysi aukurą prie uždangos, pakabintos prieš Liudijimo skrynią, ties dangčiu, kuris dengia liudijimą. ⁷ Kiekvieną rytą Aaronas degins ant jo maloniai kvepiančius smilkalus. Paruošęs lempas, jis degins smilkalus ant šio aukuro. ⁸ Ir vakare, uždegdamas lempas, jis degins smilkalus ant aukuro. Tai nuolatinis smilkymas Viešpaties akivaizdoje per visas jūsų kartas. ⁹ Neaukosite ant jo svetimų smilkalų nei deginamųjų aukų, nei valgio aukų ir neliesite geriamųjų aukų. ¹⁰ Vieną kartą per metus Aaronas ant aukuro ragų atliks sutaikinimą, aukos už nuodėmes krauju. Tai bus daroma per visas jūsų kartas, nes tai labai šventa Viešpačiui”.

⁴ Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios.

²³ Šventų švenčiausiojoje jis padarė du cherubus iš alyvmedžio, kiekvieną dešimties uolekčių aukščio. ²⁴ Vienas cherubo sparnas buvo penkių uolekčių ir kitas sparnas penkių uolekčių; dešimt uolekčių nuo vieno sparno galo iki kito. ²⁵ Taip pat dešimties uolekčių buvo ir antrasis cherubas; abu cherubai buvo tokio pat dydžio ir taip pat atrodė. ²⁶ Vienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas. ²⁷ Cherubai stovėjo vidinėje patalpoje. Jų sparnai buvo taip ištiesti, kad vieno sparnas siekė vieną sieną, o kito­kitą sieną; antrieji jų sparnai siekė vienas kitą Šventų švenčiausiosios viduryje. ²⁸ Ir jis aptraukė cherubus auksu. ²⁹ Visos namų sienos buvo išraižytos cherubų atvaizdais, palmėmis ir gėlėmis tiek viduje, tiek išorėje. ³⁰ Namų grindis padengė auksu išorėje ir viduje.

¹⁰ Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.

¹⁷ Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.

¹ Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.

¹ Viešpats karaliauja, tegu dreba tautos. Jis sėdi tarp cherubų, tedreba žemė.

¹⁵ Žiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš jų po ratą. ¹⁶ Ratai atrodė lyg berilis. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate. ¹⁷ Jie judėdavo į keturias puses nepasisukdami. ¹⁸ Jų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių. ¹⁹ Einant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai. ²⁰ Kur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose. ²¹ Jei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose. ²² Virš būtybių galvų buvo kažkas panašaus į dangaus skliautą, kuris žėrėjo kaip krištolas ir gaubė jas. ²³ Po skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti. ²⁴ Joms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Joms sustojus, sparnai nusileisdavo.

² Dėvinčiam drobiniais Jis kalbėjo: “Eik tarp ratų po cherubais, paimk rankomis žėruojančių anglių, esančių prie cherubų, ir išbarstyk jas mieste”. Aš mačiau, kaip jis ėjo. ³ Cherubai stovėjo šventyklos pietų pusėje. Kai vyras įėjo, debesis pripildė vidinį kiemą. ⁴ Viešpaties šlovė pasitraukė nuo cherubo prie šventyklos įėjimo; debesiui pripildžius namus, Viešpaties šlovės spindesio buvo pilnas visas kiemas. ⁵ Cherubų sparnų šlamėjimas buvo girdėti net išoriniame kieme lyg visagalio Dievo balsas. ⁶ Kai Jis įsakė drobiniais apsirengusiam: “Paimk ugnies tarp ratų po cherubais”, jis ėjo ir atsistojo prie ratų. ⁷ Cherubas ištiesė ranką į ugnį, kuri buvo tarp jų, paėmė jos ir padavė ją vyrui, dėvinčiam drobiniais. Jis, gavęs ugnies, išėjo. ⁸ Po cherubų sparnais buvo lyg žmogaus rankos. ⁹ Aš stebėjau ir mačiau prie kiekvieno cherubo po ratą. Ratai žėrėjo lyg krištolas. ¹⁰ Visi keturi ratai buvo vienodi ir atrodė, lyg būtų ratas rate. ¹¹ Jie galėjo judėti nepasisukę keturiomis kryptimis. Į kurią pusę buvo nukreipta galva, jie sekė iš paskos. ¹² Visų keturių kūnai, nugaros, rankos, sparnai ir ratai buvo pilni akių. ¹³ Man girdint, ratai buvo pavadinti sūkuriu. ¹⁴ Kiekvienas cherubas turėjo keturis veidus: pirmasis veidas buvo cherubo, antrasis­žmogaus, trečiasis­liūto, ketvirtasis­erelio. ¹⁵ Cherubai pakilo. Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės. ¹⁶ Kai cherubai judėjo, su jais judėjo ir ratai. Kai cherubai pakeldavo sparnus pakilti nuo žemės, ratai nepasitraukdavo nuo jų. ¹⁷ Kai anie sustodavo, stovėdavo ir šie, nes būtybių dvasia buvo juose. ¹⁸ Viešpaties šlovė, pakilus nuo šventyklos durų, sustojo ant cherubų. ¹⁹ Man matant, cherubai pakėlė sparnus ir pakilo nuo žemės, o ratai pakilo kartu su jais. Jie sustojo prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų, ir Izraelio Dievo šlovė stovėjo virš jų. ²⁰ Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės po Izraelio Dievu. Aš supratau, kad tai buvo cherubai. ²¹ Kiekvienas turėjo po keturis veidus bei keturis sparnus. Po sparnais buvo lyg žmogaus rankos. ²² Jų veidų išvaizda buvo visai tokia, kokią mačiau prie Kebaro upės. Jie judėjo tiesiai pirmyn.

⁵ Viršum jos buvo šlovės cherubai, kurie gaubė sutaikinimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.

¹¹ Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios; ¹² taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos,

³ Viešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Buzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka buvo ten ant jo.

¹⁴ Dvasia pakėlė ir nunešė mane. Aš nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs.

²² Viešpaties ranka buvo ant manęs ir Jis tarė: “Eik į lygumą, ten Aš kalbėsiu su tavimi”.

⁷ Po to Mozė pasišaukė Jozuę ir jam tarė, izraelitams girdint: “Būk drąsus ir stiprus, tu įvesi šitą tautą į žemę, kurią Viešpats prisiekė duosiąs jų tėvams, ir tu ją jiems padalinsi. ⁸ Viešpats bus su tavimi; Jis nepasitrauks ir nepaliks tavęs; nebijok ir nenusigąsk!”

⁵ Niekas prieš tave neatsilaikys per visą tavo gyvenimą. Kaip buvau su Moze, taip visuomet būsiu su tavimi. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs. ⁶ Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams. ⁷ Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi. ⁸ Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis. ⁹ Atsimink, ką įsakiau,­būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi”.

¹ Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti? ² Kai nedorėliai­mano priešai ir piktieji­puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.

¹⁰ Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’.

¹³ Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’

³¹ Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!

¹³ Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, elkitės vyriškai, būkite stiprūs!

⁵ Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: “Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu”.

³ ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,

²⁵ Sumanios moterys davė, ką buvo suverpusios: mėlynų, raudonų, violetinių ir plonų lininių siūlų.

¹⁷ Dovydas taip pat įsakė visiems Izraelio kunigaikščiams padėti jo sūnui Saliamonui: ¹⁸ “Juk Viešpats, jūsų Dievas, buvo su jumis ir suteikė jums ramybę visame krašte. Jis atidavė krašto gyventojus į mano rankas, ir visas kraštas nusilenkė Viešpačiui ir Jo tautai.

¹ Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. ² Nadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras. ³ Dovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis. ⁴ Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro­aštuoni. ⁵ Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro. ⁶ Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos. ⁷ Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, ⁸ Harimas, Seorimas, ⁹ Malkija, Mijaminas, ¹⁰ Hakocas, Abija, ¹¹ Ješūva, Šechanijas, ¹² Eljašibas, Jakimas, ¹³ Hupa, Ješebabas, ¹⁴ Bilga, Imeras, ¹⁵ Hezyras, Hapicecas, ¹⁶ Petachija, Ezechielis, ¹⁷ Jachinas, Gamulas, ¹⁸ Delajas ir Maazijas. ¹⁹ Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas. ²⁰ Kiti Levio palikuonys: Amramo­Šubaelis, Šubaelio­Jechdijas. ²¹ Rehabijo vyriausias sūnus buvo Išija. ²² Iccharų­Šelomotas, Šelomoto­Jahatas. ²³ Iš Hebrono­Jerijas, Amarijas, Jahazielis, Jekamamas. ²⁴ Uzielio­Michėjas, Michėjo­ Šamyras. ²⁵ Michėjo brolis­Išija, Išijos sūnus­Zacharijas. ²⁶ Merario sūnūs­Machlis ir Mušis. Jaazijo sūnus­Benas.

¹³ patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų.

³ Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks.

¹ Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.

¹ Primink jiems, kad būtų paklusnūs valdytojams ir valdžioms, kad būtų pasiruošę kiekvienam geram darbui,