1 Corinthians 11:32 Cross References - Lithuanian

³² Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

⁵ Suprask, kad kaip žmogus auklėja sūnų, taip Viešpats, tavo Dievas, auklėja tave.

¹⁷ Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės. ¹⁸ Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

¹⁸ Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties. ¹⁹ Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo. ²⁰ Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti, ²¹ jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai. ²² Jo siela artėja prie kapo, gyvybė­prie mirties. ²³ Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą, ²⁴ Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’. ²⁵ Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas. ²⁶ Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą. ²⁷ Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’. ²⁸ Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą. ²⁹ Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus, ³⁰ norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.

³¹ Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. ³² Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

¹² Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai; ¹³ ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

¹⁸ Nors Viešpats mane griežtai baudė, bet mirčiai neatidavė.

¹¹ Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, ¹² nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

⁵ Ar verta jus dar daugiau bausti, kurie ir toliau maištaujate? Jau visa galva nesveika, širdis alpsta.

²⁸ Turėsi jiems sakyti: ‘Tai tauta, kuri nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir nepriėmė pamokymo; tiesa pražuvo, ir niekas apie ją nekalbėjo.

² Jis nepakluso balsui, nepriėmė pamokymų, nepasitikėjo Viešpačiu, nesiartino prie savo Dievo.

¹⁹ Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

³⁰ Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.

⁵ Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: “Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: ⁶ nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima”. ⁷ Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? ⁸ Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. ⁹ Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? ¹⁰ Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais. ¹¹ Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.

¹⁹ Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo.

¹⁹ Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!