Job 11 Cross References - Lithuanian

¹ Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė: ² “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? ³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins? ⁴ Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’. ⁵ O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave. ⁶ Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė. ⁷ Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį? ⁸ Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti? ⁹ Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą. ¹⁰ Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins? ¹¹ Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio? ¹² Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis. ¹³ Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį, ¹⁴ jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje, ¹⁵ tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi. ¹⁶ Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį. ¹⁷ Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas. ¹⁸ Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje. ¹⁹ Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos. ²⁰ Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.

¹¹ Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti.

¹ Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

² “Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.

³ Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

² “Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.

¹¹ Teneįsitvirtins žemėje šmeižikas, nelaimės tegainioja smurtininką ir teparbloškia jį.

¹⁹ Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

¹⁸ Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: “Ką šis plepys nori pasakyti?” O kiti: “Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.

¹⁹ Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

⁴ Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

⁴ Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.

⁹ Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?

² “Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo? ³ Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?

² Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.

³ Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

²⁵ Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?”

⁷ Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

¹⁶ Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

¹⁶ Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

¹⁷ Aš niekada nesėdėjau pašaipūnų būryje ir nesidžiaugiau. Aš sėdėjau vienišas dėl Tavo rankos, nes Tu pripildei mane apmaudo.

¹⁴ O kas nepaklustų mūsų laiško žodžiams, tokį įsidėmėkite ir nebendraukite su juo, kad susigėstų.

⁸ sveiką ir nepriekaištingą kalbą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie tave pasakyti nieko blogo.

¹⁸ Jie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.

¹⁰ Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

²⁹ Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus? ³⁰ Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”

²⁰ Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?

² “Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? ³ Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

⁷ nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

⁴ Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!

⁵ Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės. ⁶ Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.

² “Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’?

¹⁵ Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai,

³ O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! ⁴ Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. ⁵ Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. ⁶ Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. ⁷ Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.

³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

⁶ Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu. ⁷ Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs. ⁸ Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių: ⁹ ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės. ¹⁰ Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu. ¹¹ Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’. ¹² Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų. ¹³ Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus. ¹⁴ Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta. ¹⁵ Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos, ¹⁶ Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams, ¹⁷ norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės. ¹⁸ Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

¹ Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė: ² “Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?

¹ Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė: ² “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”. ³ Jobas atsakė Viešpačiui: ⁴ “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. ⁵ Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

⁷ Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: “Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas.

²⁹ Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta­mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius”.

¹³ Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą.

⁴ Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

⁵ Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

⁸ Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?

¹¹ Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?

²⁸ Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

¹⁴ Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.

¹⁰ Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.

⁴³ Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti. ⁴⁴ Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą, ⁴⁵ atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas. ⁴⁶ Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

²² Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

²⁸ Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nabuchodonosarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie:

⁴⁷ Karalius Danieliui tarė: “Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!”

³⁵ kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus”.

²⁵ Tam, kuris gali jus sustiprinti pagal mano Evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą, pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios, ²⁶ bet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui,­

⁹ Bet skelbiame, kaip parašyta: “Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli”. ¹⁰ Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes. ¹¹ Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo, tik Dievo Dvasia.

⁵ kuri ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista Jo šventiesiems apaštalams ir pranašams:

⁹ kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

¹⁴ Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”

²³ Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.

¹⁹ Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

³ Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.

¹¹ Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.

²⁸ Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.

²⁷ Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

³³ O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

¹⁰ Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes.

¹⁶ “Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?” O mes turime Kristaus protą.

⁸ Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus

¹⁸ Bet argi Dievas iš tiesų gyvens su žmonėmis žemėje? Dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, tuo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.

¹² Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės.

⁶ Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.

⁵ Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai.

¹¹ Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.

⁶ Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes. ⁷ Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu? ⁸ Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.

¹³ garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės.

² Dievo šlovė­nuslėpti dalyką, karaliaus garbė­ištirti dalyką. ³ Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.

⁹ Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys­už jūsų mintis.

² Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau.

¹⁸ galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ¹⁹ ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės.

²⁴ Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi. ²⁵ Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.

⁵ Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių! ⁶ Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe, ⁷ Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą. ⁸ Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.

⁹ Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros, ¹⁰ ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.

³⁰ Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?

¹⁸ Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

¹² Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’ ¹³ Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

²⁹ Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

⁸ Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?

⁸ neatidavei manęs į priešo rankas, leidai mano kojoms laisvai bėgti.

²⁷ Aš pirmasis pranešiau Sionui ir Jeruzalei, pasiunčiau tą, kuris skelbia gerą žinią.

³⁵ Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’

⁷ “Filadelfijos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai kalba Šventasis, Tikrasis, turintis Dovydo raktą,­Tas, kuris atidaro, ir niekas negali uždaryti, uždaro, ir niekas negali atidaryti.

¹³ Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis? ¹⁴ Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.

²¹ Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius. ²² Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti. ²³ Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

¹¹ Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.

¹⁴ Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

²² Viešpatie, Tu tai matei­netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

¹¹ Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

⁸ Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų.

⁹ Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras! ¹⁰ Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius”.

² Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje.

¹³ Tavo akys tyros, jos negali matyti pikto, negali žiūrėti į neteisybę. Kodėl ramiai stebi piktadarius ir tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?

²⁴ Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. ²⁵ Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje.

¹³ Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

²³ Jos vaikus išžudysiu, ir visos bažnyčios sužinos, kad Aš esu Tas, kuris ištiria protus ir širdis; Aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus.

¹³ Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

⁵ Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

² “Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs! ³ Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

¹⁴ Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?

⁵ Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius? ⁶ Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau. ⁷ Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi. ⁸ Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

⁵ Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

⁹ Tik garas yra prastuoliai, melas­kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką. ¹⁰ Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.

²² aš buvau kvailas ir neišmanantis­lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.

⁶ Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.

² “Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto. ³ Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo. ⁴ Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

¹⁸ Aš galvojau savo širdyje apie žmones: “Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai”.

²⁴ Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį.

²² Vadindami save išmintingais, tapo kvaili.

¹⁶ Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.

¹⁸ Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. ¹⁹ Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: “Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje”. ²⁰ Ir vėl: “Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios”.

³ Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.

²⁰ Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs?

¹³ Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu. ¹⁴ Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. ¹⁵ Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška. ¹⁶ Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai. ¹⁷ Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška.

³ Ir Samuelis tarė visiems izraelitams: “Jei jūs visa širdimi norite grįžti prie Viešpaties, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartę, paruoškite savo širdis Viešpačiui ir tarnaukite Jam vienam; tada Jis jus išgelbės iš filistinų”.

¹⁴ Jis darė pikta, nes neparuošė savo širdies, kad ieškotų Viešpaties.

³ Tačiau ir gerų dalykų rasta tavyje, nes tu išnaikinai krašte giraites ir paruošei savo širdį ieškoti Dievo”.

⁸ Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

⁵ Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį, ⁶ būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

²¹ Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė. ²² Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį.

³¹ Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!

⁸ kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

⁹ Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

⁶ Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens.

⁴⁷ Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas.

⁷ Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

⁵ Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?

²³ Jei grįši prie Visagalio, būsi sutvirtintas ir pašalinsi nedorybę iš savo palapinių,

³² Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

² Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.

¹⁵ Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.

³⁰ Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius. Nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų. ³¹ Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įsigykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti?

³ Angelas aiškino: “Tai prakeikimas, einantis per visą žemę. Kiekvienas vagis ir melagingai prisiekiantis bus teisiamas pagal tai, kaip ten parašyta. ⁴ ‘Aš jį pasiunčiau,­sako kareivijų Viešpats,­į vagies namus ir į melagingai prisiekiančio mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų’ ”.

⁸ Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.

⁵ tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro. ⁶ Viešpats tarė Kainui: “Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?

¹⁵ Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,

²⁶ Tada gėrėsies Visagaliu ir pakelsi savo akis į Dievą.

¹ Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti?

¹ Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.

⁶ Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas. ⁷ Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu. ⁸ Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.

⁶ Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau. ⁷ Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

²⁶ Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

¹ Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.

¹² Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

⁸ Taigi trokštu, kad vyrai melstųsi visur, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių.

²⁸ Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite Jame, kad, kai Jis pasirodys, turėtumėte pasitikėjimą ir, kai Jis ateis, nebūtume prieš Jį sugėdinti.

¹⁹ Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį. ²⁰ Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. ²¹ Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu ²² ir gauname iš Jo, ko tik prašome, nes laikomės Jo įsakymų ir darome, kas Jam patinka.

¹¹ Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės”.

⁵¹ Juozapas pirmąjį pavadino Manasu: “Dievas leido man pamiršti visą mano vargą ir mano tėvo namus”.

¹⁵ Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.

¹¹ tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave.

⁷ Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

¹ Tuomet tu sakysi: “Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atslūgo, ir Tu paguodei mane. ² Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas”.

⁴ Nesibijok, nes nebūsi sugėdinta! Nerausk, nes nebūsi niekinama! Jaunystės gėdą tu užmirši ir našlystės pajuokos neatsiminsi.

⁹ “Tai kaip Nojaus vandenys man. Aš prisiekiau, kad Nojaus vandenys nebeužlies žemės, taip ir dabar prisiekiu, kad nebekeršysiu ir nebebausiu tavęs.

¹⁶ Kas laimins krašte, laimins tiesos Dievo vardu, ir kas prisieks šalyje, prisieks tiesos Dievo vardu, nes senoji priespauda bus užmiršta ir nebeminima mano akivaizdoje.

²¹ Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus.

¹⁴ Aš jam atsakiau: “Viešpatie, tu žinai”. Ir jis man tarė: “Jie atėjo iš didelio suspaudimo. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje. ¹⁵ Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų savo palapinę. ¹⁶ Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. ¹⁷ Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių”.

¹⁰ Dovydas garbino Viešpatį susirinkusiųjų akivaizdoje ir tarė: “Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve!

¹¹ Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą. ¹² Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių. ¹³ Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris. ¹⁴ Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios­Kecija ir trečiosios­ Keren Hapucha. ¹⁵ Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių. ¹⁶ Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos. ¹⁷ Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.

⁶ Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį!

¹⁴ neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,

⁴ Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.

¹⁸ Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

⁸ Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. ⁹ Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, ¹⁰ jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa.

³ Stenkimės pažinti Viešpatį. Kaip aušra Jis pasirodys ir ateis pas mus kaip lietus, kaip vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę.

⁸ Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupau­atsikelsiu, nors sėdžiu tamsoje­Viešpats yra mano šviesa. ⁹ Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas­Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.

⁶ Tuomet visi šviesuliai užges. ⁷ Bus viena diena, kurią žino Viešpats­ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu.

² Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.

²⁶ Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų. ²⁷ Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja, ²⁸ Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė: ²⁹ “Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, ³⁰ nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, ³¹ kurį paruošei visų tautų akivaizdoje: ³² šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”.

⁵ Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas­ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte. ⁶ Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

¹¹ Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

⁶ Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

²⁷ Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus. ²⁸ Tu nuspręsi, ir bus tau, šviesa švies tau kelyje. ²⁹ Kai žmogus pažemintas, tu sakysi: ‘Yra išaukštinimas’, ir Jis išgelbės nuolankų žmogų.

⁵ Aš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė.

⁸ Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi.

⁵ Ko taip nusiminusi, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą!

²⁴ Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus. ²⁵ Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis. ²⁶ Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

³² Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

³ Ir ne vien tuo. Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, ⁴ ištvermė­patirtį, patirtis­viltį. ⁵ O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.

²⁷ Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse­šlovės viltis.

²⁶ Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu. ²⁷ Izaokas paklausė: “Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!” ²⁸ Jie atsakė: “Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’ ²⁹ Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!” ³⁰ Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė. ³¹ Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje.

⁶ Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

⁸ Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas”. ⁹ Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą.

¹² Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.

⁶ Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

¹⁴ Egipto turtai ir Etiopijos pelnas tau atiteks, ir sebiečiai, aukšto ūgio vyrai, tau pasiduos. Jie seks tave grandinėse, parpuolę maldaus, sakydami: ‘Tik pas tave yra Dievas, niekur kitur Dievo nėra’ ”.

¹⁴ Tavo prispaudėjų ir niekintojų sūnūs ateis nuolankiai nusižeminę pas tave ir puls prie tavo kojų; jie vadins tave Viešpaties miestu, Izraelio Šventojo Sionu.

⁹ Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.

¹⁶ štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.

⁶⁵ Tarp svetimų tautų neturėsi poilsio nė vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis.

¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus. ¹⁴ Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

⁵ Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.

¹⁴ Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.

⁸ Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.

¹⁶ Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

²² Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

³ Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.

²⁴ Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

²⁰ Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

¹⁷ Mes pavargome, belaukdami pagalbos, bet jos nesulaukėme. Laukėme pagalbos iš tautos, kuri negalėjo mums padėti.

¹⁴ Tada greitasis nepaspruks, stipriajam nepadės jo jėga, karžygys neišsigelbės,

¹⁹ Kaip žmogus, kuris, bėgdamas nuo liūto, sutiktų lokį arba, įėjęs į namus ir ranka atsirėmęs į sieną, būtų įgeltas gyvatės. ²⁰ Tamsi bus Viešpaties diena­ne šviesi. Labai tamsi, be jokios šviesos.

¹ Mačiau Viešpatį, stovintį prie aukuro, ir Jis tarė: “Trenk į durų staktas, kad net pamatai drebėtų. Tekrinta tai ant žmonių galvų. Aš likusius nužudysiu kardu­niekas nepabėgs ir neišsigelbės. ² Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau. ³ Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.

²³ Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. ²⁴ Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’. ²⁵ Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. ²⁶ Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

³ tai kaipgi pabėgsime mes, nepaisydami tokio didžio išgelbėjimo? Jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, buvo mums patvirtintas tų, kurie Jį girdėjo,