Job 12 Cross References - Lithuanian

¹ Jobas atsakydamas tarė: ² “Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs! ³ Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino? ⁴ Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus. ⁵ Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta. ⁶ Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas. ⁷ Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių­jie tau pasakys. ⁸ Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau. ⁹ Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė? ¹⁰ Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas. ¹¹ Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį. ¹² Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą. ¹³ Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko. ¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro. ¹⁵ Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę. ¹⁶ Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis. ¹⁷ Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus. ¹⁸ Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia. ¹⁹ Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius. ²⁰ Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą. ²¹ Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas. ²² Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį. ²³ Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka. ²⁴ Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio, ²⁵ jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.

²⁴ Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas. ²⁵ Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.

⁸ Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai. ⁹ Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis. ¹⁰ Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

² “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

⁶ Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

¹² Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

² “Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

⁴ Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.

¹⁰ Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.

³ Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.

⁷ Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’. ⁸ Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą. ⁹ Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga. ¹⁰ Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę. ¹¹ Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti. ¹² Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius. ¹³ Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.

¹¹ Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

²¹ Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu.

¹⁰ Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami.

⁵ Tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą? ⁶ Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį? ⁷ Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.

² Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus. ³ Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu. ⁴ Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai. ⁵ Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.

² “Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką! ³ Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas! ⁴ Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

⁵ Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

²¹ Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat. ²² Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš. ²³ Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

²⁹ Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?

³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

¹⁰ Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.

²⁰ Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.

² Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.

⁶ Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.

³ Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

¹ “Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

⁷ Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą: ⁸ “Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”.

¹⁶ Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

¹⁵ Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

² Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

³ ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.

⁷ O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane.

²⁹ Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!”

⁴⁰ Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.

¹⁴ Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

³² Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.

³⁶ Dar kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą.

³⁵ Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.

⁵ Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

⁴ Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.

⁵ Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.

⁵ Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

¹⁸ Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

³ Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame! ⁴ Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.

⁹ Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

²⁰ Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

¹⁶ Duokite Viešpačiui, savo Dievui, šlovę, kol nesutemo, prieš atsitrenkiant jūsų kojoms į tamsoje esančius kalnus! Jūs laukiate šviesos, bet Jis užleis tamsą, visišką tamsybę.

¹ Vargas tiems, kurie nerūpestingai gyvena Sione ir pasitiki Samarijos kalnu, kurie vadinami tautų pažiba, pas kuriuos susirinko Izraelio namai. ² Eikite į Kalnę ir pasižiūrėkite; iš ten į didįjį miestą Hamatą, o po to nusileiskite į filistinų Gatą. Ar jūs geresni už šitas karalystes, ar jūsų kraštas didesnis už jų kraštus? ³ Jūs nenorite galvoti apie nelaimės dieną, tačiau priartinate smurto viešpatavimą! ⁴ Jūs gulite dramblio kaulo lovose ir išsitiesiate pataluose, valgote ėriukus iš bandos ir veršius iš gardo. ⁵ Jūs dainuojate, pritariant arfoms, ir kuriate muzikos kūrinius, lygindamiesi su Dovydu. ⁶ Jūs geriate vyną iš taurių ir tepatės geriausiu aliejumi, bet nesisielojate dėl Juozapo nelaimių.

⁸ Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’

¹⁹ Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’

¹⁹ “Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi. ²⁰ O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius.

²⁴ Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

⁷ Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos? ⁸ Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais. ⁹ Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka. ¹⁰ Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta. ¹¹ Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia. ¹² Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai. ¹³ Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus, ¹⁴ nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių. ¹⁵ Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

¹⁸ Jis pripildė jų namus gėrybių, tačiau nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

¹⁴ iš žmonių­savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.

¹ Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą.

¹¹ Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?” ¹² Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

²⁷ Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo.

²⁹ Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų, ³⁰ kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

⁶ Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

³ Jautis pažįsta savo savininką ir asilas­savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta”.

⁷ Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.

¹⁷ kad nesakytum: ‘Mano jėga ir mano rankų stiprybė sukrovė man šiuos turtus’. ¹⁸ Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad įtvirtintų sandorą, padarytą su tavo tėvais, kaip yra šiandien.

⁷ Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština.

³ Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

²⁰ kad jie matytų ir suprastų, apsvarstytų ir žinotų, jog Viešpaties ranka tai padarė, Izraelio Šventasis tai sukūrė.

⁵ ‘Aš sukūriau žemę su žmonėmis ir gyvuliais, esančiais ant žemės, savo didžia galia ir ištiesta ranka. Ir Aš duodu ją tam, kuriam Aš noriu. ⁶ Dabar Aš atidaviau visas šalis mano tarnui, Babilono karaliui Nebukadnecarui, net laukinius žvėris jam atidaviau, kad jam tarnautų.

¹⁸ O karaliau! Aukščiausiasis Dievas davė tavo tėvui Nebukadnecarui karalystę, didybę, garbę ir šlovę.

¹⁷ Dabar, mūsų Dieve, išklausyk savo tarno maldą bei maldavimą, leisk savo veidui nušvisti virš sugriautos savo šventyklos.

³⁵ Galiausiai miesto raštininkas, nuraminęs minią, pasakė: “Efezo vyrai! Kur rasi žmogų, kuris nežinotų, jog efeziečių miestas garbina didžiąją deivę Artemidę ir iš dangaus nukritusią jos statulą?!

³⁶ Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

⁵ Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems? ⁶ O jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus? ⁷ Ar ne jie niekina tą kilnų vardą, kuriuo jūs vadinatės?

⁷ Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

¹⁷ Aš užtvindysiu žemę vandenimis, kad išnaikinčiau kiekvieną kūną, kuriame yra gyvybė. Visa, kas yra žemėje, pražus.

²² Juodu puolė ant žemės, prašydami: “Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?”

³ Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,

⁴ Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.

¹⁴ Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus, ¹⁵ tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

²⁹ Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

³ Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! ⁴ Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.

²³ Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu gyrei sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai.

⁶ Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

²⁵ ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.

²⁸ Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.

³⁰ Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”

³ Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

¹⁵ Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

¹⁰ kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos,

¹⁴ Tik subrendusiems dera stiprus maistas­tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.

³ jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.

⁸ Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

¹⁰ Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

⁷ Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.

⁴ Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

¹⁶ Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

²⁰ Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis? ²¹ Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda. ²² Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’. ²³ Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra. ²⁴ Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi. ²⁵ Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis. ²⁶ Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią. ²⁷ Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino. ²⁸ Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

⁶ Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: “Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės. ⁷ Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’. ⁸ Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą. ⁹ Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.

⁵ Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.

³⁶ Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?

⁵ Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.

⁶ Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. ⁷ Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

¹⁴ Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.

¹³ Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas? ¹⁴ Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią?

¹⁰ Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę. Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs.

¹² Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus.

²⁰ “Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia!

¹⁵ nes Aš jums duosiu tokios iškalbos ir išminties, kad nė vienas jūsų priešininkas negalės nei atsispirti, nei prieštarauti.

³⁴ “Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?”

²⁴ Bet pašauktiesiems­tiek žydams, tiek graikams­skelbiame Kristų­Dievo jėgą ir Dievo išmintį.

⁸ kurią Jis dosniai suteikė mums su visa išmintimi ir supratimu,

¹¹ Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,

³ kuriame slypi visi išminties ir pažinimo turtai.

⁵ Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

⁴⁶ Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas. Aš nugalėsiu tave, nukirsiu tau galvą ir atiduosiu visų filistinų karių lavonus padangių paukščiams ir lauko žvėrims, kad visa žemė žinotų, jog yra Dievas Izraelyje.

¹⁸ Ir jis sakė Dovydui: “Tu esi teisesnis už mane, tu man atlyginai geru, o aš tau atsilyginau piktu.

⁸ Abišajis tarė Dovydui: “Dievas šiandien atidavė tavo priešą į tavo rankas. Leisk man jį vienu smūgiu prismeigti ietimi prie žemės”.

¹² Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’ ¹³ Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹⁰ Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

¹¹ Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.

¹⁰ Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.

⁷ Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.

²³ “Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota”,­sako kareivijų Viešpats.

²² Aš uždėsiu jam ant peties Dovydo namų raktą. Jis atidarys, ir niekas nebeuždarys, jis užrakins, ir niekas nebeatrakins.

² Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves­griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti.

⁵⁸ “Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme ir aukštieji vartai sudeginti. Tautos vargo veltui, giminės dirbo ir statė ugniai”,­sako Viešpats.

⁶⁴ sakydamas: ‘Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam užves’ ”. Tiek Jeremijo žodžių.

⁴ Kadangi Edomas sako: ‘Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus’, tai kareivijų Viešpats sako: ‘Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, kurios Viešpats neapkenčia.

³² Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.

⁷ “Filadelfijos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai kalba Šventasis, Tikrasis, turintis Dovydo raktą,­Tas, kuris atidaro, ir niekas negali uždaryti, uždaro, ir niekas negali atidaryti.

¹³ Ir Dievas tarė Nojui: “Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus.

¹¹ Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.

¹⁷ Nes tada užsirūstinęs Viešpats uždarys dangų, kad nebebūtų lietaus, ir žemė neduos derliaus, ir jūs greitai pražūsite toje geroje žemėje, kurią Viešpats jums duoda.

³⁵ Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi, ³⁶ išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę, parodyk jiems gerą kelią, kuriuo jie turi eiti, ir duok lietaus kraštui, kurį jiems davei paveldėti.

¹ Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: “Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus”.

¹⁰ Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

⁷ Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino. ⁸ Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei. ⁹ Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

²² Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei!

⁸ Ieškokite To, kuris padarė Sietyno bei Oriono žvaigždynus, kuris naktį paverčia rytu ir dieną­tamsia naktimi, kuris pašaukia jūros vandenį ir jį išlieja ant žemės lietumi. Viešpats yra Jo vardas.

⁴ Jis sudraudžia jūrą, padaro ją sausuma ir visas upes išdžiovina. Sunyksta Bašanas bei Karmelis ir Libano žiedas nuvysta.

²⁵ Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą.

¹⁷ Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes. Jis meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ¹⁸ ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė užaugino savo vaisių.

⁶ Jiedu turi valdžią užrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų lietus, ir turi valdžią vandenis paversti krauju ir ištikti žemę bet kokia neganda, kada tik panorės.

²² Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’. ²³ Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta”.

¹³ Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.

⁷ Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?

⁹ Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?

⁹ Jei pranašas leisis suklaidinamas ir duos atsakymą, tai Aš, Viešpats, būsiu suklaidinęs tą pranašą. Aš ištiesiu savo ranką prieš jį ir išnaikinsiu iš savo tautos Izraelio.

¹³ Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.

³¹ Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: “Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais”.

¹⁴ Abšalomas ir visi izraelitai tarė: “Arkiečio Hušajo patarimas yra geresnis už Ahitofelio”. Nes Viešpats padarė, kad geras Ahitofelio patarimas nueitų niekais ir Viešpats galėtų užtraukti nelaimę Abšalomui.

²³ Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.

¹⁴ kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,

¹² Kur tavo išminčiai? Jie tepraneša ir tepaskelbia, ką kareivijų Viešpats nusprendė dėl Egipto. ¹³ Coano kunigaikščiai taps kvaili, Nofo kunigaikščiai klys. Giminių vadai suklaidins Egiptą. ¹⁴ Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose.

¹⁴ tai Aš nustebinsiu šią tautą savo nuostabiu darbu. Jų išminčių išmintis pranyks, gudriųjų sumanumas pražus”.

¹⁹ Nes parašyta: “Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą”. ²⁰ Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?

¹¹ Viešpats leido Asirijos karaliaus kariuomenės vadams užimti kraštą; jie sugavo Manasą, sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė į Babiloną. ¹² Būdamas nelaisvėje, jis nusižemino prieš savo tėvų Dievą ir maldavo Viešpatį, savo Dievą. ¹³ Viešpats išgirdo jo prašymą, išklausė jo maldavimą ir leido jam grįžti į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad Viešpats yra Dievas. ¹⁴ Po to jis pastatė labai aukštą išorinę sieną Dovydo miestui Gihono šaltinio vakaruose, slėnyje, iki Žuvų vartų ir aplink Ofelio kalvą. Jis taip pat paskyrė kariuomenės vadus kiekvienam sutvirtintam Judo miestui.

¹⁶ Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei.

³¹ Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo. ³² Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone. ³³ Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas. ³⁴ Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas.

²¹ Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.

¹⁶ Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats”.

²⁴ Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: “Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!” Jie taip ir padarė.

⁴² Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.

⁴⁵ Dovydas atsakė filistinui: “Tu eini prieš mane su kardu, ietimi ir skydu, o aš einu kareivijų Viešpaties, Izraelio kariuomenės, iš kurios tyčiojiesi, Dievo vardu. ⁴⁶ Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas. Aš nugalėsiu tave, nukirsiu tau galvą ir atiduosiu visų filistinų karių lavonus padangių paukščiams ir lauko žvėrims, kad visa žemė žinotų, jog yra Dievas Izraelyje.

²² Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.

²⁸ Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

⁹ Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.

³⁶ Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų. ³⁷ Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę. ³⁸ Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.

¹ Taip sako Viešpats savo pateptajam Kyrui, kurį Jis pasirinko, kad atiduotų jam tautas ir nuginkluotų karalius, atidarytų duris ir vartų niekas jam neuždarytų:

¹⁴ Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.

¹⁹ Ir išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su sėdinčiuoju ant žirgo ir Jo kariuomene. ²⁰ Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs ženklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Jiedu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą, degantį siera. ²¹ O visi kiti buvo užmušti kalaviju, einančiu iš raitelio burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų.

²⁴ Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,

⁹ Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.

¹⁷ nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

²¹ Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

¹⁹ Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

²² Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

¹ Štai Viešpats, kareivijų Dievas, atims iš Jeruzalės ir Judo ramstį ir lazdą, duonos ir vandens atsargas, ² karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir vyresnįjį, ³ penkiasdešimtininką ir kilmingąjį, patarėją, įgudusį amatininką ir iškalbingą kalbėtoją.

² Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.

²⁴ Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.

²³ Ir apie Jezabelę Viešpats taip pat kalbėjo: ‘Šunys ės Jezabelę Jezrahelio mieste. ²⁴ Kas iš Ahabo mirs mieste, tą ės šunys, kas mirs laukuose, tą les padangių paukščiai’ ”.

²⁶ ‘Taip, kaip Aš vakar čia mačiau Naboto ir jo sūnų kraują, taip Aš tau atlyginsiu ant šito žemės sklypo’. Dabar išmesk jį ant šito sklypo, kaip Viešpats pasakė”.

³⁴ Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: “Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė”. ³⁵ Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas. ³⁶ Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: “Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūną ³⁷ ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys, kad tai Jezabelė’ ”.

⁴⁰ Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

²⁷ Tarp jų nebus nusilpusių nei nuvargusių, snaudžiančių nei miegančių. Nė vienam iš jų neatsiriš strėnų juosta ir neatsileis apavo dirželis.

⁵ Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį.

²¹ apvilksiu jį tavo rūbu, apjuosiu tavo juosta ir perduosiu jam tavo valdžią. Jis bus kaip tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.

⁹ Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kad suvaldytų jo puikybę ir visą jo garbę, kad sugėdintų visus žemės garbinguosius.

²¹ Tą dieną Viešpats baus dangaus kareiviją aukštybėse ir žemės karalius žemėje. ²² Jie bus surinkti kaip belaisviai į duobę ir užrakinti; po daugelio dienų jie bus aplankyti.

³⁸ Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.

²¹ Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. ²² Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.

³² Iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori!’ ³³ Tą pačią valandą žodis išsipildė: Nebukadnecaras buvo pašalintas iš žmonių, jis ėdė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė rasa, jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai­kaip paukščių.

¹² Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą. ¹³ Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: “Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti”.

²³ Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.

¹⁰ Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.

¹⁴ Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais

¹² Vienas iš jo tarnų tarė: “Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame”.

⁵ Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.

¹⁷ Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.

²⁰ Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis? ²¹ Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda. ²² Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’. ²³ Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.

²² Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

²¹ argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

¹² Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.

²² Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.

²⁶ “Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.

⁷⁹ kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.

¹⁰ Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes.

⁵ Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

⁷ Izraelitai buvo vaisingi, labai pagausėjo, išsiplėtė ir tapo galingi; jie pripildė visą kraštą.

²⁰ Todėl Dievas darė gera pribuvėjoms. Tauta gausėjo ir pasidarė labai galinga.

³⁸ Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

³ Tu padauginai tautą ir suteikei jiems džiaugsmo. Jie džiaugiasi Tavo akivaizdoje, kaip džiaugiamasi pjūties metu arba dalijantis grobį.

¹⁵ Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.

⁶ Ateityje Jokūbas vėl įsišaknys, o Izraelis žaliuos ir žydės; jie pripildys visą pasaulį savo vaisių.

² Pažvelkite į savo tėvą Abraomą ir į Sarą, kuri jus pagimdė. Aš pašaukiau jį vieną, palaiminau ir padauginau.

²² Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas­galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu.

¹⁹ Iš jų skambės padėkos giesmės ir linksmas klegesys. Aš juos padauginsiu, jų nebebus keletas. Aš pašlovinsiu juos, jie nebebus niekinami.

²² Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu Dovydo palikuonis ir levitus, man tarnaujančius”.

⁸ Aš juos surinksiu, nes išpirkau juos. Jie bus gausūs, kaip buvo anksčiau.

²⁰ Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.

⁴ Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

⁹ Jis atsakė: “Eik ir sakyk šiai tautai: ‘Ir toliau girdėkite, bet nesupraskite, ir toliau žiūrėkite, bet nematykite’. ¹⁰ Sukietink širdį šitos tautos, apkurtink jos ausis ir aptemdyk akis, kad nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų širdimi, neatsiverstų ir nebūtų pagydyta”.

¹ Pranašavimas apie Egiptą. Štai Viešpats ateina į Egiptą ant lengvo debesies. Egipto stabai dreba Jo akivaizdoje, ir egiptiečių širdys tirpsta juose.

¹⁶ Tebūna pakeista jo žmogiška širdis, ir tebus jam duota žvėries širdis. Taip praeis septyni laikai!

³³ Tą pačią valandą žodis išsipildė: Nebukadnecaras buvo pašalintas iš žmonių, jis ėdė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė rasa, jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai­kaip paukščių.

¹¹ Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją.

¹¹ O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.

²⁹ Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės.

¹⁴ Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

²⁷ Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

¹⁴ Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose.

²⁰ Žemė svyruote svyruos kaip girtas, siūbuos kaip palapinė. Ją slėgs jos nusikaltimas, ji grius ir nebeatsikels.

¹⁰ Mes ieškome kaip akli sienos, suklumpame vidudienį kaip naktį, esame tamsoje lyg mirusieji.

¹¹ Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės”. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.

¹¹ O kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino, kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis.