Job 20:5 Cross References - Lithuanian

⁵ nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?

⁹ Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’ ¹⁰ Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!

²¹ Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime. ²² Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti. ²³ Filistinų kunigaikščiai susirinko aukoti gausių aukų savo dievui Dagonui ir pasidžiaugti laimėjimu. Jie sakė: “Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas Samsoną, mūsų priešą”. ²⁴ Žmonės, jį matydami, garbino savo dievą: “Mūsų dievas atidavė į mūsų rankas mūsų priešą, kuris nusiaubė mūsų šalį ir daug mūsiškių išžudė”. ²⁵ Įsilinksminę jie tarė: “Pašaukite Samsoną, kad jis mus palinksmintų”. Jie atvedė Samsoną iš kalėjimo ir jį pastatė tarp kolonų, kad juos linksmintų. ²⁶ Samsonas sakė jaunuoliui, kuris vedė jį už rankos: “Privesk mane prie kolonų, ant kurių laikosi pastatas, kad galėčiau atsiremti į jas”. ²⁷ Pastatas buvo pilnas vyrų ir moterų, ten buvo ir visi filistinų kunigaikščiai. Ant stogo buvo apie tris tūkstančius vyrų bei moterų, kurie žiūrėjo, kaip Samsonas juos linksmino. ²⁸ Samsonas šaukėsi Viešpaties: “Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!” ²⁹ Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną­dešine, į kitą­kaire ranka ³⁰ ir tarė: “Mirštu drauge su filistinais!” Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.

¹¹ ir pasakojo jiems apie savo turtų daugybę, apie savo sūnus, apie tai, kaip karalius pagerbė jį ir suteikė pirmenybę tarp visų karaliaus tarnų ir kunigaikščių. ¹² Hamanas tęsė: “Ir karalienė Estera nė vieno nepakvietė į vaišes kartu su karaliumi, tik mane; ir rytoj ji vėl pakvietė mane su karaliumi.

¹⁰ Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.

³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

¹² Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių. ¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

¹⁹ Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.

²⁹ Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę. ³⁰ Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks. ³¹ Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta. ³² Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos. ³³ Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai. ³⁴ Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

⁵ Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies. ⁶ Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.

⁸ Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

¹³ Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio: ¹⁴ jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona. ¹⁵ Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos. ¹⁶ Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio, ¹⁷ bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis. ¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro. ¹⁹ Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi. ²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. ²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

¹⁸ Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį. ¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio. ²⁰ Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

²¹ “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.

²⁰ Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. ²¹ Tačiau jis be šaknų­nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.

²² Liaudis ėmė šaukti: “Tai dievo, ne žmogaus balsas!” ²³ Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.

⁴ Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam,

¹⁶ O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra blogas.