Job 23 Cross References - Lithuanian

¹ Jobas atsakydamas tarė: ² “Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą. ³ O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! ⁴ Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. ⁵ Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. ⁶ Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. ⁷ Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo. ⁸ Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu. ⁹ Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu. ¹⁰ Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas. ¹¹ Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau. ¹² Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą. ¹³ Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro. ¹⁴ Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi. ¹⁵ Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo. ¹⁶ Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane. ¹⁷ Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido”.

² “O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus! ³ Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.

¹¹ Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹ “Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.

⁶ Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

⁴ Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.

² Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos. ³ Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia. ⁴ Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti. ⁵ Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus. ⁶ Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja: ⁷ “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus? ⁸ Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys? ⁹ Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”

¹⁹ Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį. ²⁰ Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

³ Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.

²¹ O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą. ³⁶ Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos. ³⁷ Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

¹ Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė: ² “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”. ³ Jobas atsakė Viešpačiui: ⁴ “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. ⁵ Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

⁸ Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs.

⁶ Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. ⁷ Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis­savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

⁷ Viešpatie, nors mūsų nusikaltimai liudija prieš mus, gelbėk mus dėl savo vardo. Savo daugybe paklydimų Tau nusidėjome.

¹⁹ Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį. ²⁰ Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: “Susitaikinkite su Dievu!”

⁶ Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo,

²⁵ Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?” ²⁶ Viešpats tarė: “Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės”. ²⁷ Abraomas atsakė: “Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai. ²⁸ Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?” Jis tarė: “Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis”. ²⁹ Abraomas toliau kalbėjo: “Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?” Jis atsakė: “Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu”. ³⁰ Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt”. O Jis atsakė: “Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt”. ³¹ Tada jis tarė: “Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!” O Jis tarė: “Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties”. ³² Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?” O Jis atsakė: “Nesunaikinsiu ir dėl dešimties”.

¹² Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ”.

¹² Kodėl egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Išvedė juos į pražūtį, kad nužudytų kalnuose ir išnaikintų nuo žemės paviršiaus’. Liaukis rūstavęs ir nesielk piktai su šia tauta. ¹³ Atsimink savo tarnus: Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems prisiekei: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šitą žemę, apie kurią kalbėjau, duosiu jūsų palikuonims, kad jie paveldėtų ją amžiams’ ”.

¹³ Mozė kalbėjo Viešpačiui: “Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai, ¹⁴ ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe; ¹⁵ todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys: ¹⁶ ‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’. ¹⁷ Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs: ¹⁸ ‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’. ¹⁹ Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol”.

⁸ Viešpatie, ką man sakyti, kai Izraelis bėga nuo priešų? ⁹ Juk tai išgirdę kanaaniečiai bei visi krašto gyventojai susitelkę apsups mus ir sunaikins. Ką tada darysi dėl savo vardo?”

¹⁸ Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.

¹⁹ Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.

¹¹ Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.

¹ Dieve, teisk ir gink mano bylą prieš bedievių tautą! Gelbėk mane nuo klastingo ir neteisingo žmogaus.

²⁶ Primink man, bylinėkimės drauge. Kalbėk, kad galėtum pasiteisinti.

¹⁸ Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk, atverk akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir į miestą, kuris pavadintas Tavo vardu. Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo. ¹⁹ Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve. Juk Tavo vardu pavadintas Tavo miestas ir Tavo tauta”.

² Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

²² Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man. ²³ Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.

² “Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei. ³ Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma. ⁴ Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk. ⁵ Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. ⁶ Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”.

³ Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu. ⁴ Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats.

⁴ Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

¹⁹ Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

³³ Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas. ³⁴ O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

²¹ atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.

³ Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai.

⁴ Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos.

⁸ Tu baudei juos nuosaikiai, kai atmetei. Jis pašalino juos savo stipriu pūstelėjimu rytų vėjo dieną.

³³ Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę.

³⁵ Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą.

⁹ Bet Viešpats man pasakė: “Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume”. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs. ¹⁰ Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

¹⁵ Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

¹⁸ Tada ateikite ir kartu pasvarstysime,­sako Viešpats.­Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.

⁵ Ar Tu pyksi amžinai ir visados rūstausi?’ Tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai”.

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai?

¹⁹ Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą, ²⁰ nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę. ²¹ Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai,­ ²² Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

¹ Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.

³³ Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! ³⁴ Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.

¹¹ Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

¹⁴ Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo.

¹ Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

¹ Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą? ² Ar dar ilgai mane spaus liūdnos mintys, širdį skaudės kas dieną? Ar dar ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane? ³ Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.

¹⁵ Tikrai Tu esi Dievas, kuris slepiesi, Izraelio Dieve, gelbėtojau.

¹⁶ vienintelis Nemirtingasis, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.

⁴⁶ Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

¹⁷ Aš lauksiu Viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo Jokūbo namų, aš pasitikėsiu Juo.

¹⁹ Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį”.

² Atsimink kelią, kuriuo Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus.

³ “Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė.

¹¹ Bet ištiesk savo ranką ir paliesk tai, ką jis turi, ir jis keiks Tave į akis”. ¹² Viešpats tarė šėtonui: “Visa, ką jis turi, atiduodu tavo valdžion, bet prieš jį neištiesk rankos”. Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos.

⁵ Bet ištiesk savo ranką ir paliesk jo kaulus ir kūną, ir jis keiks Tave į akis”. ⁶ Viešpats tarė šėtonui: “Jis tavo rankose. Tik nepaliesk jo gyvybės”.

⁵ Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. ⁶ Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”. ⁷ Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: “Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas. ⁸ Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas”.

⁶ Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.

³ Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.

¹⁰ Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.

¹ Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. ² Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. ³ Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.

³ Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

⁹ Ir tą trečdalį vesiu per ugnį; valysiu ir gryninsiu juos kaip sidabrą ir auksą. Jie šauksis mano vardo, ir Aš juos išklausysiu. Aš sakysiu: ‘Tai mano tauta’, o jie atsakys: ‘Viešpats yra mūsų Dievas’ ”.

² Kas išsilaikys tą dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. ³ Jis ateis kaip sidabro ir aukso lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką.

¹⁷ Jėzus paklausė trečią kartą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: “Ar myli mane?”, ir atsakė: “Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis.

¹⁹ Bet tvirtai stovi Dievo pamatas, turintis tokį antspaudą: “Viešpats pažįsta savuosius” ir: “Tepasitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris šaukiasi Kristaus vardo”.

¹⁷ Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų,

² Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. ³ Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, ⁴ o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

⁷ kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus.

² Ir dabar karalius eina priekyje jūsų. Aš pasenau ir pražilau, ir mano sūnūs yra tarp jūsų. Aš gyvenau tarp jūsų nuo savo vaikystės iki šios dienos. ³ Štai aš čia. Paliudykite prieš mane Viešpaties ir Jo pateptojo akivaizdoje. Ar aš paėmiau kieno nors jautį ar asilą? Ar ką nuskriaudžiau? Ar ką išnaudojau? Iš ko paėmiau kyšį, kad užmerkčiau savo akis? Jei taip padariau, atsilyginsiu”. ⁴ Jie atsakė: “Tu mūsų neskriaudei, mūsų neišnaudojai ir nieko iš mūsų neėmei”. ⁵ Samuelis jiems tarė: “Viešpats ir Jo pateptasis yra šiandien liudytojai, kad jūs neradote nieko mano rankoje”. Jie atsakė: “Liudytojai”.

⁹ Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.

⁵ Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

²⁰ Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą. ²¹ Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas. ²² Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau. ²³ Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau. ²⁴ Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.

³ Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.

¹⁸ Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

⁵ O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui.

⁶ ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, neieško Jo, net nesiteirauja apie Jį”.

¹³ Ant uolos­tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta. ¹⁴ Sėkla, kritusi tarp erškėčių,­tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus. ¹⁵ Nukritusi į gerą žemę sėkla­tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu”.

¹⁸ Kai jie pas jį atvyko, Paulius prabilo: “Jūs žinote, kaip nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, visą laiką pas jus elgiausi, ¹⁹ tarnaudamas Viešpačiui su visu nusižeminimu, ašaromis ir išbandymais, kurie ištiko mane dėl žydų pinklių.

³³ Nė iš vieno negeidžiau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. ³⁴ Jūs žinote, kad mano ir buvusiųjų su manimi reikalams tarnavo šitos va mano rankos.

⁷ tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo,­amžinuoju gyvenimu,

¹² Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

¹⁰ Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais.

²⁰ Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. ²¹ Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. ²² Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”.

¹⁰ Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

²² Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį.

⁹ Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai­ tiesa, jie visi iki vieno teisingi. ¹⁰ Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.

¹¹ Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

¹⁰³ Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

¹²⁷ Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

¹⁶ Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve!

⁴² Viešpats atsakė: “Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį?

⁴⁶ tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.

³² O Jis jiems tarė: “Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote”.

³⁴ Bet Jėzus tarė: “Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

⁶⁶ Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo. ⁶⁷ Tada Jėzus paklausė dvylika: “Gal ir jūs norite pasitraukti?” ⁶⁸ Simonas Petras atsakė: “Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. ⁶⁹ Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

³¹ Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;

²² Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: “Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę”.

³⁸ Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės”. ³⁹ Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.

² lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,

¹⁹ Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.

¹⁹ Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys? ²⁰ Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.

¹² Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’ ¹³ Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹⁰ Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

²⁹ Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

³ Mūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko.

⁶ Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse.

²¹ Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

¹⁵ Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti.

¹⁴ Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina,­nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų.

²⁴ Kareivijų Viešpats prisiekė: “Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus. ²⁵ Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių. ²⁶ Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas”. ²⁷ Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?

¹⁰ Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę. Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs.

³⁵ Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’

¹⁹ Gal man pasakysi: “O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?”

⁹ paskelbdamas mums savo valios paslaptį pagal savo palankumą, kaip nusprendė savyje, ¹⁰ kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje. ¹¹ Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,

¹⁷ Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

³ taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.

¹⁹ Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

² Debesys ir tamsa Jį supa; teisumas ir teisingumas yra Jo sosto pagrindas.

²⁷ Kodėl sakai, Jokūbai, kodėl taip kalbi, Izraeli: “Viešpačiui mano keliai nežinomi ir mano teisių Dievas nemato”. ²⁸ Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.

⁹ Viešpaties balsas šaukia miestui (išmintinga yra bijotis Tavo vardo): “Klausykite skeptro ir To, kuris jį paskyrė!

³³ O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

³ kad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti.

⁹ Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,

⁸ suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola”. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.

¹⁵ Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,

³ O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!

²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

³ Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

¹²⁰ Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

¹⁶ Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą.

³ ‘Klausyk, Izraeli! Šiandien jūs einate kariauti su savo priešais. Tenepasilpsta jūsų širdys, nenusigąskite, nebijokite ir nepabūkite jų,

²⁰ Ji atsakė: “Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą.

² “Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.

¹⁴ Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

¹⁶ Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

⁵ Aš tariau: “Vargas man, aš esu žuvęs! Aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu tarp žmonių nešvariomis lūpomis. Aš savo akimis mačiau Karalių, kareivijų Viešpatį!”

¹⁶ Aš neamžinai bylinėsiuos ir nevisada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.

⁴⁶ Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas.

¹⁵ Viešpaties diena arti! Kaip sunaikinimas ji ateis nuo Visagalio.

²⁰ Todėl Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, ir tu būsi paguldytas į kapą ramybėje; tavo akys nebematys visų tų nelaimių, kurias Aš siųsiu šitai vietai’ ”. Jie pranešė šituos žodžius karaliui.

⁹ Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

²² Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.

⁶ Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.

¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.

⁸ Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa.

¹¹ tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave.

¹ Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargo