Job 34 Cross References - Lithuanian

¹ Elihuvas tęsė: ² “Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą. ³ Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį. ⁴ Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera. ⁵ Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės. ⁶ Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’. ⁷ Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį, ⁸ kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais? ⁹ Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’. ¹⁰ Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. ¹¹ Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. ¹² Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės. ¹³ Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą? ¹⁴ Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus, ¹⁵ tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis. ¹⁶ Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau. ¹⁷ Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias? ¹⁸ Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis? ¹⁹ O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai? ²⁰ Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos. ²¹ Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius. ²² Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti. ²³ Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu. ²⁴ Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą. ²⁵ Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina. ²⁶ Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje, ²⁷ nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių. ²⁸ Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius. ²⁹ Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus? ³⁰ Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis. ³¹ Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. ³² Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’. ³³ Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai. ³⁴ Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs: ³⁵ ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’. ³⁶ Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys. ³⁷ Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.

⁵ Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

¹⁵ Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

²⁰ Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu­subrendę.

³⁰ Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”

¹¹ Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.

³⁰ Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

² Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.

¹⁵ O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.

¹⁴ Tik subrendusiems dera stiprus maistas­tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.

³⁰ Tai matydami, visi kalbėjo: “Tokių įvykių nėra buvę nuo izraelitų išvykimo iš Egipto iki šios dienos. Apsvarstykime, pasitarkime ir nuspręskime, ką daryti”.

⁷ Izraelitai, dabar apsvarstykite ir nutarkite, ką daryti”.

³⁶ Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

² Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės. ³ Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi. ⁴ Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu. ⁵ Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį.

²⁴ Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.

² Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

² Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų? ³ Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau­kasdieninius dalykus? ⁴ Taigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, negi savo teisėjais paskirsite neturinčius balso bažnyčioje? ⁵ Tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą?

¹¹ Kai Petras atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis nusižengė. ¹² Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir vengė jų, bijodamas apipjaustytųjų. ¹³ Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė veidmainystei. ¹⁴ Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, pasakiau Petrui visų akivaizdoje: “Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai?”

²¹ Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!

¹⁷ Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

⁷ nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

⁴ Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

¹⁷ nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

² “Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.

¹⁴ Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

¹ Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.

⁹ ‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.

⁴ Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

¹³ Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.

⁴ mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės. ⁵ Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties. ⁶ Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.

¹⁹ kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu.

¹⁶ tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

¹⁷ Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.

¹⁰ Jobas jai atsakė: “Tu kalbi kaip viena iš kvailų moterų. Argi priimtume gera iš Dievo rankos, o pikta nepriimtume?” Visu tuo Jobas nenusidėjo savo lūpomis.

³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

⁵ Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

¹⁵ Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo?

¹ Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,

⁴ Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.

¹⁸ Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

¹² Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja. ¹³ Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas? ¹⁴ Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą. ¹⁵ Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.

¹⁵ Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

¹² kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

¹⁴ Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.

²⁰ Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

³³ Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!”

²² Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’. ²³ Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

³⁰ Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas, ³¹ Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

¹⁴ nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių. ¹⁵ Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’ ¹⁶ Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

³⁰ kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

¹⁷ Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems?

¹⁰ Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

³ Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’

⁴ Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.

¹⁴ Jūs sakėte: ‘Jokios naudos iš tarnavimo Dievui. Kas iš to, kad laikėmės Jo nuostatų ir vaikščiojome nuleidę galvas Viešpaties akivaizdoje?

²⁵ Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?”

⁴ Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.

⁷ Tebūna Viešpaties baimė ant jūsų ir būkite atidūs. Viešpats, mūsų Dievas, nėra neteisingas, neatsižvelgia į asmenis ir neima kyšių”.

³ Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

² “Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą. ³ Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

³⁴ Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:

²³ Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?

²³ Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.

¹⁵ kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.

³² Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

³² Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai?

⁴ Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: “Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas”. ⁵ Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

¹⁴ Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro? Jokiu būdu!

¹³ Nė vienas gundomas tenesako: “Esu Dievo gundomas”. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.

²⁶ Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.

¹² ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.

³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

¹² Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

¹⁹ Didis patarimu ir galingas darbais. Tavo akys mato visus žmonių kelius, kad atlygintų kiekvienam pagal jo kelius ir darbus.

¹⁷ Tavo tauta sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’, tuo tarpu jų pačių kelias neteisingas. ¹⁸ Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir nusikals, jis mirs. ¹⁹ Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis gyvens. ²⁰ Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, Aš teisiu tave pagal tavo kelius’ ”.

²⁷ Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

⁶ Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:

¹⁰ Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė­gera ar bloga.

⁷ Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. ⁸ Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.

¹⁷ Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,

¹² “Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus.

⁷ Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

¹⁷ Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose.

¹² Argi Tu nesi amžinasis Viešpats, mano Dievas, mano Šventasis? Mes nemirsime! Viešpatie, Tu juos paskyrei teismui, galingasis Dieve, Tu juos paruošei bausmei. ¹³ Tavo akys tyros, jos negali matyti pikto, negali žiūrėti į neteisybę. Kodėl ramiai stebi piktadarius ir tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?

¹¹ Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko.

⁴ Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti. ⁵ Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo? ⁶ Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį, ⁷ kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs? ⁸ Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių? ⁹ Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais, ¹⁰ kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris ¹¹ ir pasakiau: ‘Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos’. ¹² Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą, ¹³ kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos? ¹⁴ Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis. ¹⁵ Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma. ¹⁶ Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes? ¹⁷ Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris? ¹⁸ Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai. ¹⁹ Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa? ²⁰ Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus? ²¹ Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių! ²² Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos, ²³ kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai? ²⁴ Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys? ²⁵ Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį, ²⁶ kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių, ²⁷ drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė? ²⁸ Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus? ²⁹ Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi? ³⁰ Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla? ³¹ Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono? ³² Ar gali liepti užtekėti Zodiakui ir Grįžulo ratams jų laiku? ³³ Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei? ³⁴ Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs? ³⁵ Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: ‘Štai mes čia’? ³⁶ Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui? ³⁷ Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus, ³⁸ kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa? ³⁹ Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius, ⁴⁰ gulinčius olose ir lindynėse? ⁴¹ Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?”

⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi? ⁹ Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas? ¹⁰ Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu. ¹¹ Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.

²³ Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą. ²⁴ Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių. ²⁵ Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta, ²⁶ kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių. ²⁷ Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių, ²⁸ įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius, ²⁹ davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus, ³⁰ aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.

¹³ Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas? ¹⁴ Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią?

³⁵ Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’

³⁴ “Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?” ³⁵ “Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?” ³⁶ Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

¹⁷ Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?

⁴ Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

²⁹ Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

²² Jie bus surinkti kaip belaisviai į duobę ir užrakinti; po daugelio dienų jie bus aplankyti.

¹⁹ Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”.

²² Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

⁹ Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.

²³ Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.

³ Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!” ⁴ Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį. ⁵ Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę. ⁶ Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta. ⁷ Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina. ⁸ Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje. ⁹ Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis. ¹⁰ Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų­aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.

⁷ Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia­pas Dievą, kuris ją davė.

⁴ Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos.

¹⁶ Aš neamžinai bylinėsiuos ir nevisada rūstausiu, nes tada gyvybės dvasia, kurią Aš įkvėpiau, sunyktų.

³ Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

² Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus. ³ Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu. ⁴ Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai. ⁵ Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį. ⁶ Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.

²¹ Cerujos sūnus Abišajas tarė: “Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?”

³ Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: ‘Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo,

²² Visu tuo Jobas nenusidėjo ir nekalbėjo kvailai prieš Dievą.

⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

⁵ Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta. ⁶ Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį? ⁷ Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

²⁸ Nekalbėk pikta prieš tautos teisėjus ir nekeik tautos vadovo.

²⁶ Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

³ Tuomet Paulius jam tarė: “Tau smogs Dievas, tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?”

⁵ Paulius atsiliepė: “Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: ‘Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui’ ”.

⁷ Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį­mokestį, kam muitą­muitą, kam baimę­baimę, kam pagarbą­pagarbą.

¹⁷ Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

¹⁰ o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems,

⁸ Taip ir šitie sapnuotojai suteršia kūną, niekina viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems.

¹⁵ Teisme teiskite teisingai, neatsižvelgdami, ar tai beturtis, ar žymus asmuo.

¹⁷ Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais.

³ Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?

¹⁹ Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.

²¹ Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.

⁸ Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?

¹⁵ Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁹ Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.

² Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį. ³ Jie sako: “Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves”. ⁴ Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

⁶ kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais? ⁷ Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

³¹ Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

² Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.

⁸ Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų.

¹⁴ Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. “Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.

³⁴ Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: “Iš tiesų dabar suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis.

¹¹ Juk Dievas nėra šališkas.

⁶ O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų,­kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas,­man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo.

⁹ Ir jūs, šeimininkai, tą patį darykite jiems. Liaukitės grasinę, žinodami, kad ir jiems, ir jums yra Viešpats danguje ir Jis nedaro skirtumo tarp asmenų.

²⁵ O kas daro neteisybę, susilauks atlygio už tai, ką padarė, ir nebus žiūrima asmens.

²⁸ Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,

⁵ Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?

²⁹ Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius. ³⁰ Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio.

³⁷ Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo. ³⁸ Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė. ³⁹ Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: “Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos”. Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti.

¹⁰ Kaip Viešpats gyvas, Viešpats jį ištiks, ir ateis jo diena mirti, arba jis žus kare!

²⁰ Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.

¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

¹⁶ Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi. ¹⁷ Izraelio Šviesa taps ugnimi, jo Šventasis­liepsna. Per vieną dieną Jis sudegins ir sunaikins usnis ir erškėčius. ¹⁸ Jis sunaikins jo miško garbę ir sodo sielą bei kūną. Jie sunyks kaip sunkiai sergantis ligonis. ¹⁹ Jo miško medžių taip maža beliks, kad vaikas galės juos suskaičiuoti.

¹³ jums šis nusikaltimas bus pavojingas, kaip aukštoje sienoje didėjantis plyšys: siena ūmai ir nelauktai sugrius;

³⁰ Viešpats leis išgirsti savo šlovingą balsą ir pajusti nusileidžiančios rankos smūgį, užsidegusios rūstybės liepsnojančią ir ryjančią ugnį, smarkų lietų ir krušą. ³¹ Viešpaties balsas išgąsdins asirus, kai Jis jiems smogs lazda. ³² Kiekvienas lazdos smūgis, kuriuo Viešpats smogs jiems, bus palydimas būgneliais ir arfomis. Jis kovos su jais grasindamas. ³³ Jau seniai yra paruoštas Tofetas; taip, karaliui jis paruoštas, gilus ir platus, jame bus gausu ugnies ir malkų; Viešpaties kvapas kaip sieros srovė uždegs jį.

³⁶ Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų.

³⁸ Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.

³⁴ Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas.

⁴⁴ Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius, ⁴⁵ kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas”.

³⁰ Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas,

⁶ Jis tarė: “Tai yra Viešpaties žodis Zorobabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano dvasia,­sako kareivijų Viešpats’ ”.

⁶ Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’

²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

²⁶ Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. ²⁷ Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino. ²⁸ Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė. ²⁹ O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

²³ Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.

² Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį.

³ Iš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.

¹³ Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: “Tu esi Dievas, kuris mane matai”. Nes ji sakė: “Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane”.

⁹ Nes Viešpaties akys stebi visą žemę, kad parodytų savo galią dėl tų, kurių širdis yra tobula prieš Jį. Tu pasielgei neišmintingai, todėl nuo šiol turėsi daug karų”.

⁴ Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

¹⁵ Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.

²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.

²¹ Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

³ Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

¹⁷ Mano akys seka juos visuose keliuose, jie negali pasislėpti nuo manęs, mano akys mato jų kaltę.

¹⁰ Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius”.

⁸ Viešpaties Dievo akys nukreiptos į nuodėmingą karalystę. Aš ją sunaikinsiu nuo žemės paviršiaus, tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu”,­sako Viešpats.

⁵ Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.

¹⁷ Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.

³ Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

⁵ Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę.

¹¹ Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų. ¹² Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.

²⁹ Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

² Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa.

¹⁵ Vargas tiems, kurie savo planus slepia nuo Viešpaties ir darbus daro tamsoje, galvodami: “Kas mus mato ir kas mus žino?”

²⁴ Argi gali kas taip pasislėpti, kad Aš jo nematyčiau?­sako Viešpats.­Argi Aš nepripildau dangaus ir žemės?

² Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau. ³ Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.

²³ Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’

²⁷ O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’

⁵ Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

¹³ Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

¹⁵ Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. ¹⁶ Jie šaukė kalnams ir uoloms: “Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės,

¹³ Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą.

³² Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą. ³³ Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

⁶ Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

¹¹ Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

²¹ O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

⁷ Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.

¹⁰ Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. ¹¹ Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. ¹² Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

¹³⁷ Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.

³ Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo.

⁵ ‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti.

⁷ Tu, Viešpatie, esi teisus, o mums­Judo ir Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams visose šalyse, po kurias juos išsklaidei dėl jų nusikaltimų­gėda, kaip šiandien matome. ⁸ Viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome Tau. ⁹ Viešpatie, mūsų Dieve, Tu esi gailestingas ir atlaidus, nors mes sukilome prieš Tave.

²⁰ Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: “Kodėl mane tokį padarei?”

³⁰ Todėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti. ³¹ Ateina diena, kada tavo ir tavo namų ramstį sunaikinsiu; nė vienas nesulauks senatvės. ³² Tu matysi priešą mano namuose, nepaisant to, kad Dievas daro gera Izraeliui; tavo namuose niekas nesulauks senatvės per amžius. ³³ Aš nesunaikinsiu ir nepašalinsiu nuo savo aukuro visų tavųjų, bet tavo akys aptems ir siela krimsis; ir visi tavo palikuonys mirs savo gražiausiame amžiuje. ³⁴ Tai bus ženklas tau, kai abu tavo sūnūs Hofnis ir Finehasas mirs tą pačią dieną. ³⁵ Aš pakelsiu sau ištikimą kunigą, kuris darys tai, kas yra mano širdyje ir mano mintyse. Aš jam pastatysiu tvirtus namus, ir jis vaikščios prieš mano pateptąjį per amžius. ³⁶ Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’ ”.

²⁸ Ir Samuelis jam pasakė: “Viešpats šiandien atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir ją atidavė tavo artimui, geresniam už tave.

⁷ Pasakyk Jeroboamui, kad Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš tave išaukštinau ir paskyriau kunigaikščiu savo tautai, Izraeliui. ⁸ Atėmęs karalystę iš Dovydo namų, ją tau daviau. Bet tu nebuvai kaip mano tarnas Dovydas, kuris laikėsi mano įsakymų ir sekė mane visa savo širdimi, darydamas tai, kas buvo teisinga mano akyse.

¹⁴ Viešpats pakels Izraeliui karalių, kuris sunaikins Jeroboamo namus tą dieną ir netgi dabar.

² “Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?

⁹ geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi”.

⁴ Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.

⁵ Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

⁷ Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia, ⁸ sodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių.

²⁰ “Tu esi mano kūjis ir kovos ginklas. Tavimi sudaužysiu tautas ir sunaikinsiu karalystes. ²¹ Tavimi sunaikinsiu žirgą ir raitelį, kovos vežimą ir jame esantį. ²² Tavimi sunaikinsiu vyrą ir moterį, seną ir jauną, jaunuolį ir mergaitę, ²³ piemenį ir bandą, artoją ir jungą su gyvuliais, kunigaikščius ir valdovus.

²¹ Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.

³⁴ Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas. ³⁵ Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas­viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.

²⁸ ‘Peres’­tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!” ²⁹ Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje. ³⁰ Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas, ³¹ ir Darijus, medas, pradėjo valdyti, būdamas šešiasdešimt dvejų metų.

²⁰ Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

¹⁵ Jis kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų darbus.

⁸ Jie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui.

¹ Regėjimas apie Moabą. Tą naktį, kai Ar Moabas ir Kir Moabas buvo sunaikinti, Moabas žuvo.

¹⁸ “Aš žinau jūsų darbus ir mintis; surinksiu įvairių kalbų tautas, ir jos matys mano šlovę.

² Jie nepagalvoja, kad Aš prisimenu jų nedorybes! Dabar jų darbai apsupo juos, jie visi yra mano akivaizdoje.

⁷ Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: “Niekados nepamiršiu jų darbų!”

¹² Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atskleistos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus.

³⁰ Taip Viešpats išgelbėjo izraelitus iš egiptiečių; jie matė negyvus egiptiečius ant jūros kranto.

⁹ bet jį užmušk. Pirmas pakelk prieš jį ranką, kad nubaustum jį mirtimi, o paskui visa tauta prisidės. ¹⁰ Užmuškite jį akmenimis, nes jis norėjo jus atitraukti nuo Viešpaties, jūsų Dievo, kuris išvedė jus iš Egipto vergijos. ¹¹ Visas Izraelis išgirs tai ir bijos, ir nebesielgs taip piktai tarp jūsų.

²¹ Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų.

¹¹ Aš pakelsiu prieš tave pikta iš tavo paties namų; tau matant, tavo žmonas atiduosiu tavo artimui, ir jis suguls su tavo žmonomis prieš saulę. ¹² Tu tai darei slaptai, bet Aš darysiu visam Izraeliui matant, saulės šviesoje’ ”.

¹⁰ Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas. ¹¹ Tada žmonės sakys: “Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!”

²⁴ Jie išeis ir matys lavonus žmonių, kurie maištavo prieš mane. Jų kirminas nemirs ir ugnis neužges. Jie bus pasibaisėjimu visai žmonijai”.

²⁰ Nuodėmiaujančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų.

²⁴ Kai kurių žmonių nuodėmės matomos iki teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau.

⁹ Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus. ¹⁰ Jie stovės iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: ‘Vargas, vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!’

²⁰ Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, ir apaštalai, ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas nubaudė jį teismu!”

¹¹ “Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų”. Tai nuliūdino Samuelį, ir jis šaukėsi Viešpaties visą naktį.

⁵ Jie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti.

⁴³ Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.

⁵ O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui.

²⁹ Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. ³⁰ Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

³ Jautis pažįsta savo savininką ir asilas­savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta”.

¹² Jų pokyliuose yra arfa ir styginiai, būgnas, vamzdis ir vynas. Bet jie nekreipia dėmesio į Viešpaties veiksmus nei į Jo darbus.

⁶ ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, neieško Jo, net nesiteirauja apie Jį”.

¹⁵ Dabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje. ¹⁶ Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt. ¹⁷ Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane,­sako Viešpats.­ ¹⁸ Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas. ¹⁹ Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!”

³¹ Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. ³² Prisiminkite Loto žmoną!

³⁸ bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

¹⁰ nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Krescentas­į Galatiją, Titas­į Dalmatiją.

³⁹ Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.

²³ Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą. ²⁴ Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.

⁷ Viešpats tarė: “Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą.

⁹ Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.

²³ Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą. ²⁴ Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais. ²⁵ Jei paskolinsi pinigų mano tautos beturčiui, gyvenančiam šalia tavęs, nepasidaryk lupikas ir neapkrauk jo palūkanomis. ²⁶ Jei paimsi kaip užstatą savo artimo apsiaustą, privalai jam grąžinti jį iki saulės laidos. ²⁷ Nes tai yra jo vienintelis apsiaustas kūnui pridengti. Kuo kitu jis apsidengs miegodamas? Ir kai jis šauksis manęs, išklausysiu, nes esu gailestingas.

⁹ Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis. ¹⁰ Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave,

¹² Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų.

¹² nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų. ¹³ To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

¹⁹ Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti? ²⁰ Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

⁹ Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.

⁵ “Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

⁷ Kareivijų Viešpaties vynuogynas yra Izraelio namai, o Judo žmonės­Jo mėgiamiausi daigai. Jis laukė teisingumo­ir štai liejamas kraujas, teisumo­ir štai šauksmas!

⁴ Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, ir pjovėjų šauksmai pasiekė kareivijų Viešpaties ausis.

¹ Kai karalius gyveno savo namuose ir Viešpats buvo suteikęs jam ramybę nuo visų aplinkinių priešų,

⁹ Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė. ¹⁰ Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais. ¹¹ Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose, ¹² nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.

¹⁴ Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje. ¹⁵ Viešpats, jų tėvų Dievas, nuo ankstaus ryto siuntė pas juos savo pasiuntinius, nes Jis gailėjosi savo tautos ir savo buveinės. ¹⁶ Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol pagaliau Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo. ¹⁷ Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno; visus Jis atidavė į jo rankas.

¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

⁸ Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu. ⁹ Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.

¹³ Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.

¹ Jobas tęsė savo palyginimą: ² “O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo. ³ Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

¹ Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?

⁹ Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve!

⁷ Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.

⁷ Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę.

³ Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę, ⁴ tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: “Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko! ⁵ Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą, ⁶ kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo. ⁷ Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja. ⁸ Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.

³ Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi.

¹⁷ Teisumo darbas bus taika, jo pasekmė­ramybė ir pasitikėjimas.

⁸ Tautą ir karalystę, kuri Babilono karaliui netarnaus ir nepalenks sprando po jo jungu, Aš bausiu kardu, badu ir maru,­sako Viešpats,­kol išnaikinsiu jo rankomis.

²⁷ Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.

³¹ Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! ³² Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus,­kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? ³³ Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! ³⁴ Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.

⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

²⁸ Karalius pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: “Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės”. ²⁹ Jis pastatė vieną Betelyje, o kitą­ Dane. ³⁰ Tai tapo nuodėme, nes tauta eidavo net į Daną jų garbinti.

⁹ Tačiau jie neklausė, ir karalius Manasas juos suvedžiojo elgtis pikčiau už tautas, kurias Viešpats išnaikino prieš Izraelio vaikus.

²¹ Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

⁸ Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.

² Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja. ³ Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą. ⁴ Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį. ⁵ Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau. ⁶ Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja. ⁷ Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti. ⁸ Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę. ⁹ Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės. ¹⁰ Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela. ¹¹ Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. ¹² Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

¹⁸ Išmintis vertingesnė už ginklus. Vienas nusidėjėlis gali daug blogo padaryti.

¹¹ Efraimas prispaustas ir palaužtas teismo, nes sekė tuštybę.

¹¹ Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.

¹⁶ Jūs vykdote Omrio ir Ahabo nuostatus ir elgiatės pagal jų patarimus. Todėl sunaikinsiu tave, o tavo gyventojai taps pajuoka. Jūs kentėsite mano tautos paniekinimą”.

⁴ prieštarautojas, kuris išaukština save prieš visa, kas vadinama Dievu ar garbinama, ir pats sėdasi kaip Dievas Dievo šventykloje, rodydamas save esant Dievu. ⁵ Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? ⁶ Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis būtų apreikštas savo metu. ⁷ Nedorybės paslaptis jau veikia, kol bus patrauktas tas, kas jį sulaiko. ⁸ Tada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo atėjimo spindesiu. ⁹ Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai ¹⁰ ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui. ¹¹ Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu

³ Ir aš mačiau vieną iš jo galvų mirtinai sužeistą, tačiau jos mirštamoji žaizda užgijo. Ir visa žemė stebėdamasi nusekė paskui žvėrį. ⁴ Žmonės garbino slibiną, kuris atidavė valdžią žvėriui. Jie garbino žvėrį, sakydami: “Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!”

¹¹ Ir aš pamačiau kitą žvėrį, ateinantį iš žemės. Jis turėjo du ragus, panašius į Avinėlio, ir kalbėjo kaip slibinas. ¹² Jis naudojasi visa pirmojo žvėries valdžia jo akivaizdoje ir verčia žemę bei jos gyventojus garbinti pirmąjį žvėrį, kurio mirštama žaizda užgijo. ¹³ Jis daro didžius ženklus, netgi, žmonėms matant, nuleidžia ugnį iš dangaus į žemę. ¹⁴ Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, kuriuos jam buvo duota daryti žvėries akyse, sakydamas žemės gyventojams padaryti žvėries atvaizdą, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo ir išgijo.

⁴¹ už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,

¹³ Kai visa tai užgriuvo ant mūsų už mūsų piktus darbus ir didelius nusikaltimus, vis dėlto Tu, mūsų Dieve, baudei mus švelniau, negu buvome verti, ir davei mums išgelbėjimą. ¹⁴ Argi mes vėl galėtume laužyti Tavo įsakymus ir susigiminiuoti vedybomis su šiomis bjauriomis tautomis? Argi Tu, užsirūstinęs ant mūsų, nesunaikinsi mūsų iki galo, nepalikdamas nė vieno, kuris išsigelbėtų?

³³ Tu teisingai baudei mus. Tu buvai mums ištikimas, o mes nusikaltome Tau. ³⁴ Mūsų karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir mūsų tėvai nevykdė įstatymų ir nepaisė Tavo įsakymų ir įspėjimų. ³⁵ Gyvendami savo karalystėje, jie naudojosi gėrybėmis, kurias jiems davei, Tavo jiems duotame derlingame ir plačiame krašte. Tačiau jie netarnavo Tau ir neatsisakė savo piktų darbų. ³⁶ Šiandien esame vergai šalyje, kurią davei mūsų tėvams ir leidai naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. ³⁷ Dabar jos derlius priklauso karaliams, kuriuos paskyrei mums už mūsų nuodėmes. Mūsų kūnai ir mūsų gyvuliai yra jų nuosavybė, su kuria jie elgiasi, kaip jiems patinka; mes papuolę į vargą. ³⁸ Todėl mes darome tvirtą sandorą ir ją užrašome, o mūsų kunigaikščiai, levitai ir kunigai ją užantspauduoja”.

²⁷ Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.

³ Jobas atsakė Viešpačiui: ⁴ “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. ⁵ Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

⁶ Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”.

¹⁸ Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas! ¹⁹ Kai aš buvau nuklydęs­atgailavau, kai buvau pamokytas­mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’.

⁷ Tu, Viešpatie, esi teisus, o mums­Judo ir Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams visose šalyse, po kurias juos išsklaidei dėl jų nusikaltimų­gėda, kaip šiandien matome. ⁸ Viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome Tau. ⁹ Viešpatie, mūsų Dieve, Tu esi gailestingas ir atlaidus, nors mes sukilome prieš Tave. ¹⁰ Mes nepaklusome Viešpaties, savo Dievo balsui, kad elgtumėmės pagal Jo įsakymus, kuriuos Jis mums davė per savo tarnus pranašus. ¹¹ Visas Izraelis sulaužė Tavo įstatymą ir nusisuko, kad neklausytų Tavo balso. Tada išsiliejo ant mūsų Tavo prakeikimas, kaip parašyta Dievo tarno Mozės įstatyme, nes mes Jam nusikaltome. ¹² Jis įvykdė savo žodį, pasakytą prieš mus ir mūsų teisėjus, kad Jis užleis didelę nelaimę. Nes niekur po dangumi nėra to buvę, kas įvyko Jeruzalėje. ¹³ Kaip parašyta Mozės įstatyme, visos tos nelaimės užgriuvo mus. Bet mes nemaldavome Viešpaties, savo Dievo, kad galėtume nusigręžti nuo savo nedorybių ir suprasti Tavo tiesą. ¹⁴ Todėl Viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. Viešpats, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome Jo balsui.

⁹ Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas­Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.

² Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

¹¹ kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’

¹² Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.

⁴ Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų. ⁵ Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.

⁸ Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.

²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. ²⁴ Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!

⁸ Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą. ⁹ Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis. ¹⁰ Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane tiesiu keliu.

¹³ Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.

⁸ Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. ⁹ Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį”. ¹⁰ Minios jį klausė: “Ką gi mums daryti?!” ¹¹ Jis joms atsakė: “Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro”. ¹² Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: “Mokytojau, ką mums daryti?” ¹³ Jis sakė jiems: “Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta”. ¹⁴ Taip pat ir kariai klausė: “Ką mums daryti?” Jis jiems atsakė: “Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga”.

²² kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,

²⁵ Tad, atmetę melą, “kiekvienas tekalba tiesą savo artimui”, nes esame vieni kitų nariai. ²⁶ “Rūstaukite ir nenusidėkite”. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! ²⁷ Ir neduokite vietos velniui. ²⁸ Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.

¹² Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

³¹ Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

⁴ Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?

⁵ Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.

³² Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.

¹¹ Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

¹¹ Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.

³⁰ Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta, ³¹ jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys, ³² bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

⁶ Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse.

³¹ Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

⁹ Vargas tam, kuris vaidijasi su savo Kūrėju, molio šukė su puodžiumi. Ar sako molis puodžiui: ‘Ką darai?’ arba dirbinys savo dirbėjui: ‘Tu esi neišmanėlis!’?

¹² sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. ¹³ Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? ¹⁴ Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. ¹⁵ Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’

³⁵ “Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?”

⁶ Teisinga iš Dievo pusės atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda, ⁷ o jums, prispaustiesiems,­poilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galingais angelais.

² Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio,

²⁶ Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.

² “Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

⁴ Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.

¹⁰ Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

¹⁶ Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

² Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.

² “Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

¹⁶ todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba”.

² “Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?

³ Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.

⁶ Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.

⁷ Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?

¹⁶ Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.

¹ “Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?

⁸ kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais? ⁹ Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

³ Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.

² Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.

¹¹ Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

²³ Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi”.

² “Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas. ³ Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

² “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? ³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

² “Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.

²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

² “Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’? ³ Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’

⁷ Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: “Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas.

¹⁹ Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes. ²⁰ Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas”. Taip kalbėjo Viešpats.