Job 5 Cross References - Lithuanian

¹ “Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies? ² Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo. ³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. ⁴ Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti. ⁵ Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę. ⁶ Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės. ⁷ Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti. ⁸ Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam, ⁹ kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus. ¹⁰ Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams. ¹¹ Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina. ¹² Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi. ¹³ Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais. ¹⁴ Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį. ¹⁵ Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos. ¹⁶ Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna. ¹⁷ Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės. ¹⁸ Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo. ¹⁹ Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs. ²⁰ Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos. ²¹ Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas. ²² Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi. ²³ Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi. ²⁴ Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi. ²⁵ Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje. ²⁶ Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku. ²⁷ Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.

² “Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje­įstatymo liepsna. ³ Jis myli savo tautą, visi šventieji priklauso Jam, jie atsisėdo prie Jo kojų, kad išgirstų Jo žodžius.

¹⁸ Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

⁸ Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį? ⁹ Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame? ¹⁰ Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

¹⁵ Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,

³ Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.

¹⁶ Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

¹ “Salos, nutilkite prieš mane. Tautos teįgauna naujų jėgų, tepriartėja ir tekalba; eikime kartu į teismą.

²¹ Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus,­sako Viešpats, Jokūbo karalius.­ ²² Priartėkite ir praneškite, kas įvyks. Pasakykite, kas seniau buvo, kad apsvarstytume ir suprastume, kas įvyks toliau. ²³ Praneškite, kas ateityje įvyks, kad žinotume, jog jūs esate dievai. Darykite gera ar bloga, nustebinkite ar išgąsdinkite.

¹ Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje.

¹ Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

¹ Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: “Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!”

⁸ Saulius labai supyko, jam nepatiko tokios kalbos. Jis tarė: “Dovydui jos priskyrė dešimtis tūkstančių, o man tik tūkstančius; jam betrūksta tik karalystės”. ⁹ Nuo tos dienos Saulius ėmė stebėti Dovydą.

⁴ Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?

¹ Kvailys pasakė savo širdyje: “Nėra Dievo”. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.

⁴ Aš sakau kvailiams: “Nekvailiokite!” ir nedorėliams: “Nesididžiuokite!

⁶ Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.

¹⁷ Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? ²³ Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

⁵ Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.

¹⁶ Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

⁹ Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje.

¹¹ Efraimas elgiasi kaip kvailas balandis: tai šaukiasi Egipto, tai bėga į Asiriją.

⁹ Ir Dievas tarė Jonai: “Ar tu teisingai pyksti dėl augalo?” Jis atsakė: “Taip, teisingai pykstu, netgi iki mirties”.

⁸ o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui,­pykčiu ir rūstybe.

⁶ Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas,

¹⁵ ‘Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ¹⁶ ‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ¹⁷ ‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ¹⁸ ‘Prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ¹⁹ ‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²⁰ ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo tėvo žmona, nes atidengia savo tėvo nuogumą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²¹ ‘Prakeiktas, kuris paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²² ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²³ ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo uošve’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²⁴ ‘Prakeiktas, kuris užmuša savo artimą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²⁵ ‘Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ²⁶ ‘Prakeiktas, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’ ”.

¹⁸ Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.

⁸ Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

²⁵ Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.

³ Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą. ⁴ Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų. ⁵ Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos. ⁶ Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu. ⁷ Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis. ⁸ Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu. ⁹ Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.

¹⁸ Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį. ¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio. ²⁰ Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

⁷ Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai? ² Tu juos įsodinai, jie įleido šaknis, užaugo, nešė vaisių. Tu esi arti jų burnos, bet toli nuo jų širdies. ³ Viešpatie, Tu pažįsti mane, ištyrei mano širdį ir žinai, kokia ji yra prieš Tave. Atskirk juos kaip avis pjauti, paruošk juos žudymo dienai!

²⁰ Nes Psalmių knygoje parašyta: ‘Jo kiemas tepavirsta dykviete, ir tegul niekas ten nebegyvena’, ir: ‘Tegul kitas perima jo tarnystę’.

⁵ Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,

¹⁹ Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

¹⁰ Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. ¹¹ Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

⁴ Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

⁷ nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

¹⁶ Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje. ¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje. ¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio. ¹⁹ Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.

¹⁴ jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.

² kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.

⁹ Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle. ¹⁰ Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų. ¹¹ Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto. ¹² Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius. ¹³ Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas. ¹⁴ Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta. ¹⁵ Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

¹⁵⁵ Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.

⁵ Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.

¹² Aš žinau, kiek daug yra jūsų nusikaltimų bei nuodėmių. Jūs persekiojate nekaltąjį, imate kyšius, iškraipote vargšo bylą vartuose.

⁴ Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus? ⁵ Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite”.

³³ Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas.

⁵¹ Ji valgys tavo galvijus ir žemės derlių. Ji tau nepaliks kviečių, vyno, aliejaus, jaučių ir avių ir tu būsi sunaikintas.

³ Izraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai. ⁴ Pasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų. ⁵ Jie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių­neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų. ⁶ Midjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.

¹¹ Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.

¹¹ Viešpats leido Asirijos karaliaus kariuomenės vadams užimti kraštą; jie sugavo Manasą, sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė į Babiloną.

¹⁵ Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau”.

¹⁷ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

³ Viešpats klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau”.

⁶ Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.

⁸ Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe. ⁹ Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui. ¹⁰ Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako.

¹⁵ Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.

⁸ Viešpats prisiekė savo tvirta ranka: “Aš nebeduosiu tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers tavo vyno, kurį pagaminai.

³⁴ “Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė.

⁴⁴ Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito.

⁵ Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių.

¹⁶ Tavo priešai atvėrė burnas prieš tave, švilpia, griežia dantimis. Jie sako: “Mes prarijome ją! Tai diena, kurios laukėme. Mes sulaukėme ir matome tai!”

⁷ Kas sėja vėją, pjaus audrą. Tuščios varpos neneš grūdų, o jei ir neštų, svetimieji juos surytų.

²⁷ bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.

⁹ Ir žiūrėkite: jei jos eis keliu, vedančiu Bet Šemešo link, tai Viešpats yra mums siuntęs šitą didelę nelaimę; o jei ne, tada žinosime, kad ne Jo ranka ištiko mus, o taip įvyko atsitiktinai”.

²⁹ Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

⁷ Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.

⁷ Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau.

³⁸ Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

⁴ Jie tuščiai kalba ir klastingai prisiekia, darydami sutartis. Todėl ateis jiems teismas lyg nuodingos piktžolės, kurios užauga lauko vagose.

⁶ Argi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Argi įvyksta nelaimė mieste, Viešpačiui jos neleidus?

¹⁵ Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;

¹⁷ O Adomui Jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,­prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą. ¹⁸ Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus. ¹⁹ Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”.

¹ “Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.

⁸ Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje. ⁹ Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

⁸ Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.

²² Kokia nauda žmogui dirbti ir vargti pasaulyje?

¹⁵ Tai yra didelė blogybė: kaip jis atėjo, taip ir išeis. Kokia jam nauda iš to, kad jis dirbo vėjams? ¹⁶ Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje. ¹⁷ Štai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia.

¹³ Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

⁷ Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius ⁸ ir tarė: “Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės”. ⁹ Jokūbas meldėsi: “Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’. ¹⁰ Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius. ¹¹ Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais. ¹² Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ”.

¹² Būdamas nelaisvėje, jis nusižemino prieš savo tėvų Dievą ir maldavo Viešpatį, savo Dievą. ¹³ Viešpats išgirdo jo prašymą, išklausė jo maldavimą ir leido jam grįžti į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad Viešpats yra Dievas.

⁵ Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,

²¹ Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė.

²⁷ Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus.

⁵ Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.

¹⁵ Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

¹ Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane! ² Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

¹ Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui: ² “Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą. ³ Tu įmetei mane į gelmę, į jūrų širdį. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane. ⁴ Tada galvojau: ‘Esu atstumtas nuo Tavęs, nebepamatysiu Tavo šventyklos!’ ⁵ Vandenys apsupo mane ir grėsė mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vyniojosi apie mano galvą. ⁶ Aš nugrimzdau į jūros gelmes, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gelmės. ⁷ Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje.

¹² Dėl šios priežasties aš ir kenčiu, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.

²³ Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.

¹⁹ Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.

¹⁰ Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

⁷ Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį? ⁸ Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti? ⁹ Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

⁵ Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai. ⁶ Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta. ⁷ Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko. ⁸ Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta. ⁹ Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo. ¹⁰ Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos. ¹¹ Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja. ¹² Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą. ¹³ Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę. ¹⁴ Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”

⁵ Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.

³ Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.

⁵ Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui­nėra Tau lygaus nė vieno,­jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.

¹⁸ Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!

¹⁰ Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas!

¹⁸ Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.

²⁸ Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.

³³ O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

²⁶ Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.

²⁸ kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.

²⁶ kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių, ²⁷ drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė? ²⁸ Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?

⁹ Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši. ¹⁰ Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis. ¹¹ Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.

⁸ Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.

²⁴ Ji nepagalvojo: ‘Reikia bijotis Viešpaties, savo Dievo, kuris tinkamu laiku duoda ankstyvą ir vėlyvą lietų ir išsaugo mums mūsų derlių!’

¹³ Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.

²² Ar pagonių tuštybės gali duoti lietaus, ar dangūs patys siunčia lietų? Ar ne Tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes laukiame Tavęs, nes Tu visa padarei!

⁷ “Aš nedaviau jums lietaus likus trims mėnesiams iki pjūties. Aš leidau lyti viename mieste, o kitame sulaikiau lietų. Vietomis palijo, o ten kur nelijo, viskas išdžiūvo.

¹⁷ Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo”.

²⁷ Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos­tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį.

⁷ Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština. ⁸ Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.

¹⁴ “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.

⁴¹ bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

⁷ Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,

²⁴ Visi krašto medžiai žinos, kad Aš, Viešpats, pažeminu aukštą medį ir paaukštinu žemą, žaliuojantį medį nudžiovinu ir sausą darau žaliuojantį. Aš, Viešpats, pasakiau ir įvykdžiau’ ”.

⁵² Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius. ⁵³ Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

²¹ Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.

⁹ Tesigiria pažemintas brolis savo išaukštinimu,

⁶ Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: “Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę”. ⁷ Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. ⁸ Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. ⁹ Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas­liūdesiu. ¹⁰ Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.

³ Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai,

¹⁰ O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.

¹⁵ Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo.

¹⁶ Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis. ¹⁷ Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.

¹¹ Jie planavo pikta prieš Tave, sugalvojo klastą, kurios nesugebės įvykdyti.

¹⁰ Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus. ¹¹ Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.

¹⁷ nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats.

³⁰ Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.

¹⁰ Susitarkite tarpusavyje, iš to nieko neišeis. Tarkite žodį, bet jis nebus įvykdytas, nes Dievas yra su mumis!

³ Egiptiečiai gyvens sąmyšyje, ir Aš paversiu niekais jų planus. Jie klaus savo stabų ir burtininkų, mirusiųjų dvasių iššaukėjų ir žynių.

³⁶ Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų.

¹¹ Petras atsipeikėjęs tarė: “Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia”.

¹² Dieną slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių. ¹³ Tokią sankalbą padarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių. ¹⁴ Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei vyresniuosius ir pasakė: “Mes siekte prisiekėme nieko neragauti, kol nužudysime Paulių. ¹⁵ Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums rytoj, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje”. ¹⁶ Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui. ¹⁷ Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: “Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti”. ¹⁸ Tas, paėmęs jį, nuvedė pas tribūną ir paaiškino: “Kalinys Paulius pasišaukė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti”. ¹⁹ Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: “Ką turi man pranešti?” ²⁰ Tas atsakė: “Žydai susitarė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą. ²¹ Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo”. ²² Tribūnas atleido jaunuolį ir griežtai įsakė: “Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei”.

³¹ Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: “Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais”.

³⁴ o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti.

²³ Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.

⁴ Karalius klausė: “Kas yra kieme?” Tuo laiku Hamanas buvo įėjęs į karaliaus namų išorinį kiemą kalbėti su karaliumi dėl Mordekajo pakorimo ant kartuvių, kurios jau buvo pastatytos. ⁵ Karaliaus tarnai jam atsakė: “Hamanas stovi kieme”. Karalius liepė pakviesti Hamaną. ⁶ Jam įėjus, karalius klausė: “Ką reikėtų padaryti vyrui, kurį karalius nori pagerbti?” Hamanas galvojo: “Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?” ⁷ Hamanas atsakė: “Vyrą, kurį karalius norėtų pagerbti, ⁸ reikia aprengti karaliaus rūbais, užsodinti ant karaliaus jojamojo žirgo ir uždėti ant galvos karaliaus karūną. ⁹ Rūbus ir žirgą tegul jam paduoda vienas iš karaliaus kilmingiausiųjų kunigaikščių; jis teatveda karaliaus pagerbtąjį, užsodina jį ant žirgo ir, vesdamas žirgą miesto aikšte, tegul skelbia: ‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’ ” ¹⁰ Tada karalius įsakė Hamanui: “Skubėk, imk rūbus, žirgą ir padaryk visa, ką sakei, žydui Mordechajui, kuris sėdi prie karaliaus vartų. Žiūrėk, kad viskas būtų įvykdyta”. ¹¹ Hamanas paėmė rūbus ir žirgą, aprengė Mordechajų, vedė jį ant žirgo miesto aikšte ir skelbė: “Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!”

¹⁰ Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.

²⁵ Kai Estera atėjo pas karalių, jis įsakė raštu, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos­jis ir jo sūnūs buvo pakarti.

¹⁵ Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė. ¹⁶ Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.

¹⁵ Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus. ¹⁶ Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.

²⁶ tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

⁷ Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai. ⁸ Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

³² Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

⁵¹ Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

¹⁹ Nes parašyta: “Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą”. ²⁰ Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?

¹⁹ Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: “Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje”.

²⁹ Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės.

²⁵ jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.

¹⁹ Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups.

¹⁰ Mes ieškome kaip akli sienos, suklumpame vidudienį kaip naktį, esame tamsoje lyg mirusieji.

⁹ Viešpats Dievas sako: “Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi.

¹⁰ Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

¹⁴ Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

¹⁷ Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

¹⁰ Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”

⁴ Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.

¹² Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. ¹³ Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.

³¹ Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.

¹² Žinau, kad Viešpats gins prispaustojo bylą ir teises beturčio.

⁷ Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų’.

⁸ Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį. ⁹ Savo šventųjų kojas Jis palaikys, o nedorėliai nutils tamsoje. Nė vienas nelaimės savo jėga.

¹⁸ Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.

¹¹ O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

⁴² Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

³² Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.

¹² Kaliniai, pasitikėkite ir sugrįžkite į tvirtovę! Dabar skelbiu, kad Aš jums atlyginsiu dvigubai.

¹⁹ Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

¹² Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

¹¹ Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, ¹² nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

¹⁸ Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!

⁵ Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: “Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: ⁶ nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima”. ⁷ Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? ⁸ Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. ⁹ Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? ¹⁰ Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais. ¹¹ Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

¹¹ Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

¹⁹ Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!

³⁹ Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.

⁶ Viešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina.

³ Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.

²⁶ Mėnulis švies kaip saulė; saulė bus septynis kartus šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa, kai Viešpats perriš savo tautos žaizdą ir pagydys kirčių padarytas žaizdas.

¹ Eikime, sugrįžkime pas Viešpatį: Jis mus sudraskė­Jis ir pagydys; Jis sumušė­Jis ir aptvarstys.

¹⁹ Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

³ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. ⁴ Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! ⁵ Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, ⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. ⁷ Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. ⁸ Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą, ⁹ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine. ¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

¹⁶ Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

⁸ Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.

⁹ Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei,

⁷ Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.

⁶ Varnai atnešdavo jam duonos ir mėsos kas rytą ir vakarą, o iš upelio jis atsigerdavo.

³ Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.

¹⁹ kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus.

¹⁹ Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti.

⁷ Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

¹⁰ Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.

³ Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

¹⁶ tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks.

¹⁴ Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių.

¹⁷ Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,

⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.

²⁰ Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo.

²¹ Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

⁴ Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

⁵ Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, ⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. ⁷ Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.

¹⁸ Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

¹⁷ Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs”,­sako Viešpats.

¹⁸ Jie tarėsi: “Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas­pas išminčių, žodis­pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas”.

⁵ Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas. ⁷ Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga. ⁸ O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.

²¹ Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.

¹³ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

⁹ Čia nesimaišys liūtas, ir joks plėšrus žvėris nevaikštinės juo; išpirktieji keliaus juo.

²⁵ Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne,­sako Viešpats”.

²⁵ Aš padarysiu su jomis taikos sandorą ir krašte išnaikinsiu laukinius žvėris. Tada jos galės ramiai gyventi dykumoje ir saugiai miegoti miškuose.

¹⁸ Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.

⁶ Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

¹² Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį. ¹³ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

⁶ Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas. ⁷ Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis. ⁸ Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą. ⁹ Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo.

¹⁵ Jei atiduočiau kraštą laukiniams žvėrims ir jie kraštą paverstų dykyne, per kurią neina joks žmogus dėl žvėrių baimės, ¹⁶ ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik patys išsigelbėtų, o kraštas virstų dykyne.

²² Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo”.

³⁸ Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, ³⁹ nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

⁶ Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas.

³ Dovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestus nelaisvėn.

⁶ būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

⁶ Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.

¹⁵ Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.

²¹ Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo”.

⁷ Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos? ⁸ Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais. ⁹ Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

¹³ Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.

¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

⁴ Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

⁴⁰ Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

⁷ Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą. ⁸ Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.

⁵ tada Viešpats padarys ant viso Siono kalno ir ant susirinkusių debesį ir dūmus dieną, o naktį skaisčiai liepsnojančią ugnį. Viešpaties šlovė bus apsauga visiems. ⁶ Tai bus ūksmė dienos metu nuo karščio ir priedanga bei užuovėja nuo audros ir lietaus.

⁵ Ir, išvedęs jį laukan, tarė: “Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!”

⁹ Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.

⁴ Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis.

¹³ Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris. ¹⁴ Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios­Kecija ir trečiosios­ Keren Hapucha. ¹⁵ Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių. ¹⁶ Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.

¹⁶ Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.

² Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.

³ Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius­Jo atlyginimas. ⁴ Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs. ⁵ Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.

³ Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos. ⁴ Štai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties! ⁵ Viešpats palaimins tave nuo Siono, per visą gyvenimą Jeruzalės gerovę regėsi. ⁶ Tu matysi savo vaikus ir vaikaičius! Taika tebūna Izraeliui!

³ Aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų, ⁴ jie žels kaip žolė prie vandens, kaip gluosniai prie tekančio upelio.

¹⁵ O tu ramybėje nueisi pas savo tėvus ir būsi palaidotas, sulaukęs žilos senatvės.

⁸ Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.

¹⁶ Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos. ¹⁷ Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.

¹⁶ Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

¹¹ Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

²⁷ Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

¹³ kad laikytumeisi Viešpaties įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu tavo labui.

⁸ Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai. ⁹ Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis. ¹⁰ Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

² “Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!

¹⁷ Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,

² “Ar gali žmogus būti naudingas Dievui? Išminčiaus nauda yra jam pačiam.

¹¹ Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti. ¹² Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.

² Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta.

³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, ⁵ tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

¹² Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.