Job 9:34 Cross References - Lithuanian

³⁴ O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

¹¹ Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?

²⁰ Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs: ²¹ atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs. ²² Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.

¹⁵ Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.

² “O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo. ³ Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje, ⁴ kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės. ⁵ Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs, ⁶ kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes. ⁷ Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą, ⁸ jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo, ⁹ kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas. ¹⁰ Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio. ¹¹ Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė, ¹² nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų. ¹³ To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai. ¹⁴ Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai. ¹⁵ Aš buvau akys aklam ir kojos raišam. ¹⁶ Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau. ¹⁷ Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį. ¹⁸ Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio. ¹⁹ Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas. ²⁰ Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’. ²¹ Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo. ²² Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų. ²³ Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų. ²⁴ Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo. ²⁵ Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas”.

²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

⁷ Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

¹ “Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.

¹⁰ Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu.

¹¹ Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?