Luke 24:44 Cross References - Lithuanian

⁴⁴ Paskui Jėzus jiems tarė: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse”.

¹⁵ Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį”.

¹⁸ Melchizedekas, Salemo karalius, atnešė duonos ir vyno. Jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas.

¹⁸ ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso”.

¹⁰ Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

² “Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio. ³ Prieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai. ⁴ Jis apsivilks drobine jupa, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną. ⁵ Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai. ⁶ Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus. ⁷ Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo ⁸ ir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą­išvarymui. ⁹ Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę; ¹⁰ kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą. ¹¹ Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę, ¹² jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją, ¹³ užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų. ¹⁴ Tuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo. ¹⁵ Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju. ¹⁶ Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių. ¹⁷ Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio. ¹⁸ Aaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus ¹⁹ ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.

⁸ Viešpats sakė Mozei: “Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas”.

²⁵ Teismas išvaduos žudiką iš kraujo keršytojo rankų ir grąžins į prieglaudos miestą, kuriame jis pasiliks iki vyriausiojo kunigo, patepto šventu aliejumi, mirties.

¹⁵ Viešpats, tavo Dievas, pakels pranašą iš tavo brolių kaip mane­jo klausykite! ¹⁶ Kai prašei Viešpaties, savo Dievo, prie Horebo, sakydamas: ‘Nebenoriu daugiau girdėti Viešpaties, savo Dievo, balso ir matyti šios baisios ugnies, kad nemirčiau’, ¹⁷ Viešpats man tarė: ‘Jie teisingai kalbėjo. ¹⁸ Aš pakelsiu iš jų brolių pranašą, panašų į tave, ir įdėsiu savo žodžius į jo lūpas. Jis kalbės jiems, ką jam įsakysiu. ¹⁹ Kas nenorės paklusti mano žodžiams, kuriuos jis kalbės mano vardu, iš to išieškosiu.

¹ Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga? ² Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį. ³ Jie sako: “Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves”. ⁴ Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų. ⁵ Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu: ⁶ “Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne”. ⁷ Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: “Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau. ⁸ Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius, ⁹ geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi”. ¹⁰ Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai. ¹¹ Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami. ¹² Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

⁹ Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi. ¹⁰ Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti. ¹¹ Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius.

¹ Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos. ² Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu. ³ Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje. ⁴ Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos. ⁵ Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti. ⁶ Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas. ⁷ Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą: ⁸ “Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”. ⁹ Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų. ¹⁰ Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas. ¹¹ Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų. ¹² Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo. ¹³ Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas. ¹⁴ Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje. ¹⁵ Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane. ¹⁶ Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas. ¹⁷ Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane, ¹⁸ drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą. ¹⁹ Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti. ²⁰ Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę. ²¹ Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane. ²² Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave. ²³ Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai! ²⁴ Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė. ²⁵ Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo. ²⁶ Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius! ²⁷ Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos. ²⁸ Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims. ²⁹ Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos. ³⁰ Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. ³¹ Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

⁶ Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai. ⁷ Tada tariau: “Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta. ⁸ Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje”.

¹ Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą. ² Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane. ³ Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo. ⁴ Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau. ⁵ Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs. ⁶ Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve! ⁷ Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas. ⁸ Svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams. ⁹ Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs. ¹⁰ Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku­jie užgauliojo mane. ¹¹ Vietoje drabužių vilkiu ašutinę­dėl to tapau jiems priežodžiu. ¹² Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane. ¹³ O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos. ¹⁴ Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų. ¹⁵ Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė. ¹⁶ Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai. ¹⁷ Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane! ¹⁸ Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų! ¹⁹ Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus. ²⁰ Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau. ²¹ Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu. ²² Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė­žabangais! ²³ Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų. ²⁴ Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos. ²⁵ Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka. ²⁶ Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą. ²⁷ Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą. ²⁸ Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų! ²⁹ Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane! ³⁰ Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį. ³¹ Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais. ³² Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo. ³³ Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių. ³⁴ Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose. ³⁵ Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens, ³⁶ Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.

¹ Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui, ² kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų. ³ Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę! ⁴ Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją. ⁵ Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės. ⁶ Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę. ⁷ Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis. ⁸ Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. ⁹ Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes. ¹⁰ Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę. ¹¹ Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam. ¹² Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. ¹³ Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės. ¹⁴ Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse. ¹⁵ Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas. ¹⁶ Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių. ¹⁷ Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu. ¹⁸ Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus! ¹⁹ Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen! ²⁰ Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.

¹ Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje. ² Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą! ³ Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties. ⁴ Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus. ⁵ Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti. ⁶ Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes. ⁷ Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane. ⁸ Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti. ⁹ Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas. ¹⁰ Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave? ¹¹ Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje? ¹² Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje? ¹³ Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave. ¹⁴ Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą? ¹⁵ Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti. ¹⁶ Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai. ¹⁷ Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina. ¹⁸ Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

⁴ Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi. ⁵ Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę. ⁶ Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje. ⁷ Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė. ⁸ Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas. ⁹ Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle. ¹⁰ Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų. ¹¹ Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto. ¹² Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius. ¹³ Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas. ¹⁴ Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta. ¹⁵ Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą. ¹⁶ Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje. ¹⁷ Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo. ¹⁸ Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus. ¹⁹ Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia. ²⁰ Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

¹ Viešpats tarė mano Viešpačiui: “Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis”. ² Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus! ³ Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks. ⁴ Viešpats prisiekė ir nesigailės: “Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka”. ⁵ Viešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną. ⁶ Jis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams. ⁷ Jis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą.

²² Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.

¹⁴ Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.

⁶ Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.

¹ Iš Jesės kelmo išdygs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka. ² Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės. ³ Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi. ⁴ Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu. ⁵ Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį. ⁶ Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas. ⁷ Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis. ⁸ Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą. ⁹ Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo. ¹⁰ Tą dieną Jesės šaknis bus vėliava tautoms; pagonys ieškos jo, nes jo poilsis bus šlovingas.

¹⁶ Todėl taip sako Viešpats Dievas: “Štai Aš dedu Sione pamatui ištirtą akmenį, brangų pamato kertinį akmenį. Kas tiki, nesielgs skubotai.

¹ “Guoskite, guoskite mano tautą,­sako jūsų Dievas.­ ² Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes”. ³ Dykumoje šaukiančiojo balsas: “Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje. ⁴ Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite. ⁵ Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo”. ⁶ Balsas tarė: “Šauk!” Aš klausiau: “Ką šaukti?”­“Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas. ⁷ Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė. ⁸ Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius”. ⁹ Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: “Štai jūsų Dievas!” ¹⁰ Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį. ¹¹ Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.

¹ “Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse. ² Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse. ³ Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. ⁴ Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo”.

¹ Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose. ² Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje. ³ Jis sakė: “Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas”. ⁴ Aš sakiau: “Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet pas Viešpatį yra mano teisingumas, pas Dievą mano atlyginimas”. ⁵ Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu šlovingas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė. ⁶ Jis sako: “Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių”. ⁷ Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino ir tautos bjaurisi: “Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko”. ⁸ Taip sako Viešpats: “Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.

² Kodėl atėjęs Aš neradau žmogaus? Aš šaukiau ir niekas neatsiliepė. Argi mano ranka sutrumpėjo gelbėti? Argi neturiu jėgos išlaisvinti? Savo sudraudimu išdžiovinu jūrą, upes paverčiu dykuma. Žuvys trokšta ir gaišta, nes nebėra vandens. ³ Aš aptemdau dangų, apsupu jį ašutine”. ⁴ Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį paguosti nuvargusį. Kiekvieną rytą Jis žadina mane, kad klausyčiau Jo mokymo; ⁵ Viešpats Dievas atvėrė man ausis, aš nesipriešinau ir nesitraukiau. ⁶ Aš leidausi mušamas ir tąsomas, neslėpiau veido nuo mane plūstančių ir į mane spjaudančių.

¹³ Štai mano tarnas elgsis išmintingai, jis bus išaukštintas, išgirtas ir labai kilnus.

¹ Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą; ² skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius, ³ įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei.

⁵ “Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte.

¹⁴ ‘Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.

²² Aš pats aukšto kedro viršūnę nulaušiu, ūglį nuskinsiu ir pasodinsiu aukštai iškilusiame kalne.

²³ Aš joms paskirsiu vieną ganytoją, kuris bus mano tarnas Dovydas. Jis jas ganys ir bus jų ganytojas.

⁴⁴ Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,

¹³ Aš mačiau nakties regėjime dangaus debesimis ateinantį tarsi žmogaus sūnų. Jis buvo privestas prie Amžinojo.

²⁴ Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventam miestui, kad užbaigtų nusikaltimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikinimą už nedorybes, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimus bei pranašystes bei pateptų patį švenčiausiąjį. ²⁵ Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu. ²⁶ Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų. ²⁷ Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas”.

⁷ Bet Aš pasigailėsiu Judo namų ir išgelbėsiu juos Viešpatyje, jų Dieve, ne lankais, kardais, karu, žirgais ar raiteliais”. ⁸ Gomera, nustojusi maitinti Lo Ruhamą, pastojo ir pagimdė sūnų. ⁹ Viešpats tarė: “Vadink jį Lo Amiu, nes jūs ne mano tauta ir Aš nebūsiu jūsų Dievas. ¹⁰ Bet Izraelio palikuonių bus kaip jūros smilčių, kurių negalima išmatuoti ar suskaičiuoti. Ir toje vietoje, kur jiems buvo pasakyta: ‘Jūs ne mano tauta’, juos vadins gyvojo Dievo vaikais. ¹¹ Judo ir Izraelio vaikai susirinks, paskirs sau vieną vadą ir išeis iš krašto. Didi bus Jezrahelio diena”.

⁵ Galiausiai jie sugrįš ir ieškos Viešpaties ir savo karaliaus Dovydo. Jie pagarbiai artinsis prie Viešpaties ir Jo gerumo.

²⁸ Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus. ²⁹ Taip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios. ³⁰ Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų­kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. ³¹ Saulė pavirs tamsa ir mėnulis­ krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. ³² Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks”.

¹¹ Tada atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę ir užtaisysiu jos plyšius. Pakelsiu jos griuvėsius kaip ir seniau.

¹ Dabar surink kariuomenę, kad kariautų su priešu, kuris apgulė mus. Priešas trenks į veidą Izraelio teisėjui! ² O tu, Efrata­Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovu Izraelyje. Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas. ³ Jis juos atiduos į vergiją, kol gimdančioji pagimdys. Tada Jo brolių likutis sugrįš į Izraelį. ⁴ Jis stovės ir ganys juos Viešpaties galia ir Viešpaties, savo Dievo, vardo didybe. Jie saugiai gyvens, nes Jis bus didis iki žemės pakraščių.

⁷ Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove,­sako kareivijų Viešpats’. ⁸ ‘Mano yra sidabras ir mano­ auksas’,­sako kareivijų Viešpats. ⁹ ‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai’,­sako kareivijų Viešpats”.

¹² sakyk: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Štai vyras, kurio vardas Atžala. Jis išaugs iš savo vietos ir pastatys Viešpaties šventyklą.

⁹ Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio.

⁸ Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi. ⁹ Tada tariau: “Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri pražūva, tepražūva, o kurios išlieka, tegul ėda viena kitą!” ¹⁰ Aš ėmiau lazdą Malonę ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis. ¹¹ Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Avių pirkliai, kurie stebėjo mane, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis. ¹² Aš jiems tariau: “Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne­nemokėkite!” Jie pasvėrė mano užmokestį­trisdešimt sidabrinių. ¹³ Viešpats tarė man: “Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!” Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.

¹⁰ o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio.

⁷ Karde, pakilk prieš mano ganytoją, mano artimiausią!­sako kareivijų Viešpats.­Aš ištiksiu ganytoją, ir avys išsisklaidys. Aš atgręšiu ranką prieš mažuosius.

⁴ Tą dieną Jis stovės Alyvų kalne, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas perskils į dvi dalis­iš rytų į vakarus, ir pasidarys labai didelis slėnis. Viena kalno pusė nuslinks į šiaurę, o kita­į pietus.

¹ “Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į savo šventyklą. Štai Jis ateina, sandoros pasiuntinys, kuris jums patinka”,­sako kareivijų Viešpats. ² Kas išsilaikys tą dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. ³ Jis ateis kaip sidabro ir aukso lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad aukotų Viešpačiui teisumo auką.

² Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai. ³ Jūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu,­sako kareivijų Viešpats.­ ⁴ Atsiminkite mano tarno Mozės įstatymą, kurį daviau Horebe visam Izraeliui, jo nuostatus ir potvarkius. ⁵ Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai. ⁶ Jis atgręš tėvų širdis į vaikus ir vaikų širdis į tėvus, kad neateičiau ir neištikčiau žemės prakeikimu”.

²¹ Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.

²² Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: “Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ²³ ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels”. Tada jie labai nuliūdo.

¹⁸ “Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti, ¹⁹ atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels”.

⁵⁴ Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”

⁵⁶ Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.

³¹ Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti. ³² Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.

³¹ Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: “Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels”.

³³ “Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims, ³⁴ tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels”.

²² ir pasakė: “Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti. Jis bus vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels”.

⁴⁴ “Gerai įsidėmėkite šituos žodžius: Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas”.

³¹ Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: “Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. ³² Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. ³³ Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels”. ³⁴ Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.

²² Nes tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų visa, kas parašyta.

³⁷ Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą”.

⁶ Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje: ⁷ ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ”

²⁶ Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?” ²⁷ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.

⁴⁶ ir pasakė: “Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

¹⁴ Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,

³⁹ Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

⁴⁶ Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.

⁴ Aš jums visa tai kalbėjau, kad tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis. ⁵ O dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur Tu eini?’

¹⁶ Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu”. ¹⁷ Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: “Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’ ir: ‘Aš pas Tėvą einu’?”

¹¹ Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes. ¹² Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas. ¹³ Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

²⁴ Todėl jie tarėsi: “Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks”,­kad išsipildytų Raštas: “Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą”. Šitaip kareiviai ir padarė. ²⁵ Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė. ²⁶ Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: “Moterie, štai tavo sūnus!” ²⁷ Paskui tarė mokiniui: “Štai tavo motina!” Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. ²⁸ Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,­kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: “Trokštu!” ²⁹ Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų. ³⁰ Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: “Atlikta!” Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią. ³¹ Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą,­nes tas sabatas buvo didi diena,­žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. ³² Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti. ³³ Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų, ³⁴ tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. ³⁵ Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte. ³⁶ Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: “Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas”. ³⁷ Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: “Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė”.

¹⁸ Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų savo pranašų lūpomis, būtent, kad Kristus kentėsiąs.

²² Juk Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visame kame, ką tik Jis jums sakys. ²³ O kiekviena siela, kuri to Pranašo neklausys, bus išnaikinta iš tautos’. ²⁴ Ir visi pranašai, kurie tik kalbėjo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.

³⁷ Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: ‘Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane’.

²⁹ Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą. ³⁰ Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių. ³¹ Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.

³³ Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!’

² Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus, ³ dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: “Kristus­tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu”.

³ Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ⁴ ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;

⁵ Ir Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta.

¹ Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį.

⁸ Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į Šventų švenčiausiąją dar nėra atviras, kol tebestovi pirmoji palapinė,

¹ Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.

¹¹ Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto nurodžiusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę.

¹⁰ Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia”.