Proverbs 12 Cross References - Lithuanian

¹ Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis. ² Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks. ³ Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta. ⁴ Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose. ⁵ Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė. ⁶ Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos. ⁷ Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės. ⁸ Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas. ⁹ Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos. ¹⁰ Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus. ¹¹ Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto. ¹² Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta. ¹³ Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos. ¹⁴ Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą. ¹⁵ Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo. ¹⁶ Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą. ¹⁷ Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja. ¹⁸ Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo. ¹⁹ Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką. ²⁰ Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą. ²¹ Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės. ²² Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai. ²³ Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes. ²⁴ Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti. ²⁵ Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina. ²⁶ Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina. ²⁷ Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas. ²⁸ Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

⁹ Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.

⁶ Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.

²⁷ Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.

⁹⁷ Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną. ⁹⁸ Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. ⁹⁹ Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. ¹⁰⁰ Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

¹⁰ kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai. ¹¹ Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

¹² ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą, ¹³ neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

¹⁷ Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

³² Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

⁷ Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę. ⁸ Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

¹⁰ Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

¹ Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

³ Jautis pažįsta savo savininką ir asilas­savo šeimininko ėdžias, bet Izraelis nepažįsta, mano tauta nesupranta”.

¹⁰ ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui.

¹⁵ Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus.

⁵ Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.

³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

¹⁸ širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

³⁵ Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

⁸ Nė vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią nei pakeisti mirties laiko. Negali būti atleistas nuo šitos kovos, ir nedorybė neišgelbės to, kuris jai atsidavęs.

⁵ Kvailio nebevadins kilniu, apgaviko­garbingu. ⁶ Kvailys kalba kvailystes, jo širdis siekia neteisybės. Jis veidmainiauja ir kalba neteisingai apie Viešpatį. Jis nepavalgydina alkano ir nepagirdo ištroškusio. ⁷ Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę.

²⁴ Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.

⁷ Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį.

³³ Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti.

³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. ⁴ Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti. ⁵ Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

²⁹ Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.

⁵ nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka? ⁶ Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis, ⁷ jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’ ⁸ Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas. ⁹ Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.

¹⁶ Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio, ¹⁷ bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis. ¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.

⁵ kuris neskolina pinigų palūkanoms gauti, nepriima kyšių prieš nekaltą žmogų. Kas šitaip elgiasi, niekada nesusvyruos.

¹ Kurie pasitiki Viešpačiu, yra kaip Siono kalnas, kuris stovi tvirtai per amžius. ² Kaip kalnai apsupę Jeruzalę, taip Viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius.

²⁵ Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

¹² Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

¹⁷ kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,

⁷ įsišakniję bei statydindamiesi Jame ir įsitvirtinę tikėjime, kaip esate išmokyti, kupini dėkingumo.

¹ Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

³⁰ Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

¹³ Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas. ¹⁴ Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

⁹ Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

¹⁹ Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.

¹⁵ Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs. ¹⁶ Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.

¹⁰ Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus. ¹¹ Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno. ¹² Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta. ¹³ Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis. ¹⁴ Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli. ¹⁵ Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą. ¹⁶ Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną. ¹⁷ Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas. ¹⁸ Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį. ¹⁹ Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba. ²⁰ Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui. ²¹ Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais. ²² Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai. ²³ Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais. ²⁴ Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams. ²⁵ Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

¹⁶ Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą.

⁷ Vyrui nereikia gaubti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė. O moteris yra vyro šlovė.

¹¹ Bet Viešpatyje nei vyras be moters, nei moteris be vyro.

² Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi. ³ Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

² Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti. ³ Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera. ⁴ Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.

⁶ Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba. ⁷ Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti:

¹⁵ Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.

²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.

¹ Viešpatie, nuo piktų žmonių mane išgelbėk, nuo smurtininkų apsaugok! ² Nuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia. ³ Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra už jų lūpų.

²³ Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

⁹ Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

⁷ Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis­savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

¹⁴ Jeruzale, apvalyk nuo nedorybių savo širdį, kad būtum išgelbėta! Ar ilgai piktos mintys pasiliks tavyje?

³ Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. ⁴ Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus. ⁵ Tie jam atsakė: “Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta: ⁶ ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą­ Izraelį’ ”. ⁷ Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą ⁸ ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: “Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau”.

¹⁶ Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.

⁴ ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.

⁵ Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

² Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.

¹ Ahitofelis tarė Abšalomui: “Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį. ² Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu. ³ Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje”. ⁴ Tas pasiūlymas patiko Abšalomui ir visiems Izraelio vyresniesiems.

⁷ Mordechajas papasakojo jam, kas atsitiko ir kiek Hamanas pažadėjo duoti karaliaus iždui už žydų išžudymą. ⁸ Mordechajas davė Hatachui nuorašą įsakymo išžudyti žydus, paskelbto Sūzuose, kad jį parodytų Esterai, paaiškintų ir lieptų jai eiti pas karalių ir maldauti pagalbos savo tautai. ⁹ Hatachas sugrįžo ir pranešė Esterai, ką Mordechajas jam kalbėjo. ¹⁰ Estera vėl siuntė Hatachą pas Mordechają: ¹¹ “Visi karaliaus tarnai ir visi kraštai žino, kad jei vyras ar moteris įeitų į karaliaus vidinį kiemą nekviestas, tai yra tik vienas įstatymas­mirtis; paliekamas gyvas tik tas, į kurį karalius ištiesia savo auksinį skeptrą. Karalius nekvietė manęs jau trisdešimt dienų”. ¹² Mordechajas sužinojęs, ką Estera atsakė, ¹³ liepė pranešti Esterai: “Negalvok, kad tu, būdama karaliaus namuose, išvengsi žydų likimo. ¹⁴ Jei dabar tylėsi, pagalba ir išgelbėjimas ateis žydams iš kitur, bet tu ir tavo tėvo namai žūsite. Kas žino, gal dėl šio laiko tu ir tapai karaliene?”

⁴ Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau”. ⁵ Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: “Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?” ⁶ Estera atsakė: “Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas”. Hamanas labai išsigando.

¹¹ Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui. ¹² Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą. ¹³ Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus. ¹⁴ Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”. ¹⁵ Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako. ¹⁶ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti. ¹⁷ Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant. ¹⁸ Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. ¹⁹ Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

³ Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

⁷ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba nekaltą kraują pralieti; jų mintys yra pilnos nedorybės, jų keliuose sunaikinimas ir griuvėsiai.

²⁶ Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti.

¹ Vargas man, kaip nuskynus vasaros vaisius, kaip nurinkus vynuogių likučius: nėra jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu! ² Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui.

¹² Dieną slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių.

¹⁵ Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūną, kad jis pristatytų jį jums rytoj, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje”.

³ ir prašė malonės atsiųsti jį į Jeruzalę, klastingai galvodami kelyje jį nužudyti.

¹⁶ Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas’ ”.

²⁶ Tegul Tavo vardas būna aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’, ir tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje.

⁶ Sostinėje Sūzuose žydai nužudė ir sunaikino penkis šimtus žmonių ⁷ ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą, ⁸ Poratą, Adaliją, Aridatą, ⁹ Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą­ ¹⁰ dešimt žydų priešo Hamano, sūnaus Hamedato, sūnų, bet jų turto nelietė.

¹⁴ Karalius įsakė, kad tai būtų padaryta ir paskelbta Sūzuose; ir jie pakorė Hamano sūnus.

³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. ⁴ Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

²⁰ Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.

¹⁵ Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera. ¹⁶ Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje. ¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje. ¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio. ¹⁹ Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje. ²⁰ Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.

¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro. ¹⁹ Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi. ²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. ²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

²⁵ Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

¹⁰ Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau. ³⁷ Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė.

¹⁸ Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį. ¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

²¹ Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

¹¹ Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

²⁵ Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

³ Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu. ⁴ Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

²⁴ Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”.

³⁹ Faraonas kalbėjo Juozapui: “Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu.

¹³ Samuelis tarė Sauliui: “Tu neprotingai pasielgei, nesilaikydamas Viešpaties, savo Dievo, įsakymo. Viešpats būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje amžiams.

¹⁸ Vienas tarnas atsiliepė: “Aš mačiau Jesės sūnų iš Betliejaus, kuris moka gražiai skambinti. Jis vyras drąsus, karingas, išmintingas kalboje, gražus ir Viešpats yra su juo”.

³⁰ Filistinų kunigaikščiai kariavo su izraelitais, ir nuo karo pradžios Dovydas elgėsi išmintingiau už visus Sauliaus tarnus, ir jo vardas išgarsėjo.

¹⁷ Taigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuo neįmanoma kalbėti”.

¹⁸ Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės”.

²⁶ tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

³⁵ Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

²³ Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

¹ Kas yra toks išmintingas, kad galėtų viską išaiškinti? Išmintis nušviečia žmogaus veidą ir sušvelnina jo bruožus.

² Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni­amžinam gyvenimui, kiti­amžinai paniekai ir gėdai.

⁸ Bet jūs palikote tą kelią, suklaidinote daugelį savo mokymu, sulaužėte Levio sandorą,­sako kareivijų Viešpats.­ ⁹ Todėl ir Aš jus paniekinsiu ir menkaverčius padarysiu visos tautos akivaizdoje, nes nesilaikėte mano kelių ir buvote šališki įstatymo reikaluose”.

⁴ sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!” ⁵ Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

⁴² Viešpats atsakė: “Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį? ⁴³ Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. ⁴⁴ Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.

⁸ Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai”.

²³ Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.

¹⁰ Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato. ¹¹ Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. ¹² Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,­ ¹³ kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. ¹⁴ Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį. ¹⁵ O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.

¹⁸ Ne tas pagirtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.

⁷ Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

¹¹ Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹³ Bet Jokūbas atsakė: “Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš. ¹⁴ Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą”.

²⁶ Judas tarė savo broliams: “Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują? ²⁷ Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!” Broliai paklausė jo. ²⁸ Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.

²⁸ Viešpats atvėrė asilės nasrus, ir ji kalbėjo Balaamui: “Ką aš tau padariau? Kodėl mane muši jau trečią kartą?” ²⁹ Balaamas atsakė asilei: “Kad tyčiojiesi iš manęs. Jei turėčiau kardą, aš tave užmuščiau”. ³⁰ Asilė atsakė Balaamui: “Argi aš ne tavo asilė, kuria visada jodinėdavai? Pasakyk, ar aš tau kada nors taip dariau?” Jis atsakė: “Niekados!” ³¹ Tada Viešpats atvėrė Balaamui akis. Ir jis, pamatęs Viešpaties angelą, stovintį kelyje su nuogu kardu, krito veidu į žemę. ³² Viešpaties angelas jam tarė: “Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei.

⁴ Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui.

⁷ Adoni Bezekas tarė: “Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino”. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.

² Amonitas Nahašas jiems atsakė: “Aš sudarysiu su jumis sandorą su tokia sąlyga: kiekvienam iš jūsų išdursiu dešinę akį ir taip pažeminsiu visą Izraelį”.

¹¹ Moteris atsiliepė: “Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

³¹ Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą,­nes tas sabatas buvo didi diena,­žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. ³² Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.

¹³ Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą. ¹⁴ Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? ¹⁵ Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ¹⁶ ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui,­kokia iš to nauda?

¹⁷ Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį,­ kaip jame pasiliks Dievo meilė?

¹⁹ Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”.

⁴ Jie davė jam iš Baal Berito šventyklos septyniasdešimt sidabrinių. Už juos Abimelechas pasisamdė niekšų ir valkatų, kurie sekė jį.

⁴ Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.

² Tu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis.

¹⁰ Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

¹⁴ Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu. ¹⁵ Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį.

³² Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

⁷ mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

⁶ Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

¹³ Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

¹⁶ “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

²⁰ Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

²³ Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

⁴ Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

²³ Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

²⁷ Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.

¹⁹ Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.

⁸ Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia savo Gailestingąjį.

²⁸ Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.

¹¹ stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme. ¹² Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks.

⁸ ir nevalgėme kieno nors duonos dykai, bet, sunkiai triūsdami, darbavomės dieną ir naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų;

¹⁰ Nes daug yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų. ¹¹ Juos reikia užčiaupti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, dėl nesąžiningo pelno.

³ Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.

⁹ tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

¹⁵ Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

⁵ Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau. ⁶ Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

⁶ Ateityje Jokūbas vėl įsišaknys, o Izraelis žaliuos ir žydės; jie pripildys visą pasaulį savo vaisių.

³¹ Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.

²⁶ Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti. ²⁷ Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo. ²⁸ Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių.

⁷ Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats! ⁸ Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.

² Dingo geri žmonės krašte, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia pinkles broliui.

¹⁵ Jie iškelia juos meškere, ištraukia savo tinklu, surenka bradiniu; todėl jie patenkinti džiaugiasi. ¹⁶ Jie aukoja tinklui ir smilko bradiniui, nes jų dėka grobis gausus ir maistas geras. ¹⁷ Argi jie nuolat tuštins tinklus ir žudys tautas be pasigailėjimo?

¹³ Ant uolos­tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta. ¹⁴ Sėkla, kritusi tarp erškėčių,­tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus. ¹⁵ Nukritusi į gerą žemę sėkla­tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu”.

⁵ Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.

¹⁶ Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,­kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.

²² O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

¹⁶ angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”

⁹ Dovydas tarė Rechabui ir jo broliui Baanai, beerotiečio Rimono sūnums: “Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visokių nelaimių,

²³ Karalius Saliamonas prisiekė Viešpačiu: “Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei šitas jo prašymas nekainuos Adonijui gyvybės.

⁶ Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.

¹⁹ Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

⁸ Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.

² tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

⁸ Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

² Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

⁶ Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas. ⁷ Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

²³ Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.

¹⁸ Gera laikytis vieno ir nepaleisti kito, nes bijantis Dievo išvengs viso to.

²⁴ Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti.

²⁵ Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”

³⁵ Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? ³⁶ Parašyta: “Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui”. ³⁷ Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.

⁹ Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei,

⁵ Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

² Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

²³ Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

²⁰ Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi. ²¹ Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

¹⁰ Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais. ¹¹ Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.

⁴¹ Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį. ⁴² Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys,­iš tiesų sakau jums,­tas nepraras savo atlygio”.

²⁷ Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

⁶ Teisinga iš Dievo pusės atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda, ⁷ o jums, prispaustiesiems,­poilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galingais angelais.

² Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio,

²⁶ Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.

⁵ Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

⁹ Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

¹² Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

¹⁶ Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

² Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

²⁵ Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

²⁰ Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

² Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį.

¹² Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

¹⁶ Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

¹¹ Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

¹² Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

¹³ Geriau neturtingas, bet išmintingas jaunuolis, negu senas kvailas karalius, kuris nepriima patarimų.

¹⁵ Jeremijas atsakė Zedekijui: “Jei aš tau pasakysiu, ar nežudysi manęs? Jei aš tau patarsiu, ar paklausysi manęs?” ¹⁶ Karalius Zedekijas slaptai prisiekė Jeremijui: “Kaip gyvas Viešpats, kuris davė mums gyvybę, aš nežudysiu tavęs ir neatiduosiu į rankas vyrų, siekančių tavo gyvybės”. ¹⁷ Jeremijas atsakė Zedekijui: “Jei tu pasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, išliksi gyvas ir šis miestas nebus sudegintas. Liksi gyvas tu ir tavo namai. ¹⁸ O jei tu nepasiduosi Babilono karaliaus kunigaikščiams, miestas atiteks chaldėjams; šie sudegins jį ir tu neištrūksi iš jų rankų”. ¹⁹ Karalius Zedekijas atsakė Jeremijui: “Aš bijau pas chaldėjus perbėgusių žydų, kad nebūčiau atiduotas jų valiai ir jie nepasityčiotų iš manęs”. ²⁰ Bet Jeremijas sakė: “Tavęs neišduos jiems. Prašau, paklusk Viešpaties balsui, tai tau bus gerai ir liksi gyvas. ²¹ Jei nepasiduosi, štai Viešpaties žodis: ²² ‘Visos Judo karaliaus namų moterys bus išvestos pas Babilono karaliaus kunigaikščius ir jos sakys: ‘Tavo draugai suvedžiojo ir įklampino tave, kai tu į dumblą patekai, jie paliko tave’. ²³ Tavo žmonas ir vaikus išves pas chaldėjus, o tu pats neištrūksi iš jų rankų. Tave suims Babilono karalius ir šitą miestą sudegins’ ”. ²⁴ Zedekijas atsakė Jeremijui: “Šį pokalbį laikyk paslaptyje ir tada tu nemirsi! ²⁵ Jei kunigaikščiai išgirs, kad aš kalbėjau su tavimi, ateis ir klaus: ‘Pasakyk, ką kalbėjai su karaliumi ir ką karalius tau sakė; nieko nenuslėpk nuo mūsų, ir mes tavęs nežudysime’, ²⁶ tada jiems atsakyk: ‘Aš maldavau karalių, kad jis manęs nesiųstų į Jehonatano namus ir aš ten nemirčiau’ ”. ²⁷ Tada kunigaikščiai atėjo pas Jeremiją ir klausė. Jis atsakė jiems, kaip karalius liepė. Jie paliko jį ramybėje, nes niekas nenugirdo jo pokalbio su karaliumi. ²⁸ Jeremijas liko sargybos kieme iki tos dienos, kai Jeruzalė buvo paimta.

¹¹ Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės­plėšikai, sukčiai, svetimautojai­arba kaip šis va muitininkas.

³ O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.

³⁰ Tada Saulius labai užsirūstino ir tarė Jehonatanui: “Tu iškrypėlės ir maištininkės sūnau, argi aš nežinau, kad tu išsirinkai Jesės sūnų savo ir savo motinos gėdai? ³¹ Kol Jesės sūnus bus gyvas, tu nebūsi karaliumi ir neturėsi karalystės. Pasiųsk, kad jis būtų atvestas pas mane, nes jis turi mirti”. ³² Jehonatanas atsakė savo tėvui Sauliui: “Kodėl jis turi būti nužudytas? Ką jis padarė?” ³³ Tada Saulius sviedė ietį, norėdamas jį perdurti. Taip Jehonatanas suprato, kad jo tėvas buvo apsisprendęs Dovydą nužudyti. ³⁴ Jehonatanas labai supykęs atsikėlė nuo stalo ir nieko nevalgė antrą mėnesio dieną; jis buvo labai susirūpinęs dėl Dovydo, kurį jo tėvas paniekino.

¹ Ahabas papasakojo Jezabelei visa, ką padarė Elijas ir kaip jis išžudė visus Baalo pranašus. ² Jezabelė siuntė pasiuntinį pas Eliją, sakydama: “Tegul dievai man padaro tai ir dar daugiau, jei rytoj apie šitą laiką aš nepadarysiu tau taip, kaip tu padarei Baalo pranašams”.

¹² Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

³³ Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

²² Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

⁹ Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

²⁸ Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.

¹¹ Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

¹⁹ Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

¹⁴ Ahimelechas tarė karaliui: “Kuris iš tavo tarnų yra toks ištikimas, kaip Dovydas, karaliaus žentas, einąs ten, kur tu liepi, ir gerbiamas tavo namuose? ¹⁵ Argi aš tik tada pradėjau klausti Dievą dėl jo? Tebūna tai toli nuo manęs. Nekaltink, karaliau, savo tarno ir mano tėvo namų, nes tavo tarnas nežinojo apie tai nei daug, nei mažai”.

¹⁹ neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

⁵ Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

²⁵ Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

⁵ Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

²⁸ Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

²⁸ Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.

²⁸ Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

¹⁹ Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

⁵⁹ Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,

¹³ Ten pastatė melagingus liudytojus, kurie tvirtino: “Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš šventąją vietą ir Įstatymą.

¹⁶ turėdami tyrą sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti.

² Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!

⁴ Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

⁷ Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: “Juk niekas negirdi!”

³ Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,

²² Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.

²⁰ Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta. ²¹ Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

¹⁷ Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

⁴ Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

⁷ Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

²⁴ Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

¹⁸ Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

³³ Tautos išminčiai mokys žmones, nors kurį laiką jie bus naikinami kardu, liepsna, įkalinimu ir apiplėšimu.

⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas. ⁷ Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga. ⁸ O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.

¹⁶ Dešinėje rankoje Jis laikė septynias žvaigždes, iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o Jo veidas buvo tarytum saulė, spindinti visu skaistumu.

² Viduryje miesto gatvės, abejose upės pusėse, augo gyvenimo medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai­tautoms gydyti.

⁵ nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?

⁴ Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi! ⁵ Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.

⁹ Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

⁴ Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: ‘Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Nusisukite nuo savo piktų kelių ir darbų!’ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio,­sako Viešpats.­ ⁵ Jūsų tėvų nebėra ir pranašai negyvena per amžius, ⁶ bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, pasivijo jūsų tėvus. Jie sugrįžo ir sakė: ‘Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė’ ”.

³⁵ Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.

³ Petras paklausė: “Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų? ⁴ Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!” ⁵ Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius. ⁶ Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo. ⁷ Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. ⁸ Petras ją paklausė: “Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?” “Taip, už tiek”,­atsakė ji. ⁹ Tada Petras jai tarė: “Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš”. ¹⁰ Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.

²⁴ Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje. ²⁵ Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės. ²⁶ Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

⁶ Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. ⁷ Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.

¹⁶ Aš niekados nevengiau būti ganytoju pas Tave ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai visa, ką kalbėjau.

¹³ Jis garbingai sėdės soste ir valdys kraštą. Bus ir kunigas savo soste, ir jie abu taikiai sutars’.

⁹ Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

²¹ Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, ²² godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

¹⁴ Šitie atėję sako Jam: “Mokytojau, žinome, jog Tu esi tiesus ir niekam nepataikauji. Tu neatsižvelgi į asmenis ir mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. Ar reikia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne? ¹⁵ Mokėti ar nemokėti?” Žinodamas jų veidmainystę, Jis tarė: “Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą”. ¹⁶ Jie padavė. Jis jų klausia: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”. ¹⁷ Tuomet Jėzus jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”. Ir jie labai Juo stebėjosi.

²⁹ Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.

¹⁴ Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.

⁸ Galiausiai visi būkite vienminčiai, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, draugiški. ⁹ Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. ¹⁰ “Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. ¹¹ Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją. ¹² Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas­prieš darančius pikta”. ¹³ Kas gi jums pakenks, jei darysite gera?

¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

¹⁴ Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo.

¹² Sakyk jiems šiuos žodžius: ‘Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kiekvienas ąsotis pripilamas vyno’. Jie tau sakys: ‘Argi mes nežinome, kad ąsotis skirtas supilti vynui?’ ¹³ Tada jiems atsakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš nugirdysiu visus šitos šalies gyventojus: karalius, kurie sėdi Dovydo soste, kunigus, pranašus ir visus Jeruzalės gyventojus. ¹⁴ Aš sudaužysiu juos vienas į kitą, tėvus kartu su vaikais,­sako Viešpats.­Aš jų nepasigailėsiu, neužjausiu, bet sunaikinsiu’ ”.

¹⁶ Tu prisipildei gėda vietoj garbės. Dabar gerk ir tu ir atidenk savo gėdą. Viešpats siunčia tau gėdos ir pažeminimo taurę.

²⁸ Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.

²² ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,­viskas yra jūsų, ²³ bet jūs patys­Kristaus, o Kristus­Dievo.

¹⁷ Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.

¹³ Kas gi jums pakenks, jei darysite gera?

⁶ Atmokėkite jai, kaip ji jums atlygino, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.

¹⁶ Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: ¹⁷ išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

¹ Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

²⁰ Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

⁸ Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

¹⁵ Vyresnieji ir kilmingieji­tai galva, o melą kalbantys pranašai­ uodega.

²⁴ Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats”.

¹⁹ Jūs teršiate mane tautoje dėl saujos miežių ir dėl duonos kąsnio, pražudydamos sielas, kurios neturėtų pražūti, ir palikdamos gyvas sielas, kurios neturėtų gyventi, meluodamos mano tautai, kuri klauso jūsų melų’.

²² Kadangi savo melais jūs nuliūdinote teisiojo širdį, kurios Aš nenorėjau liūdinti, o nedorėlio rankas sustiprinote, kad neatsiverstų nuo savo pikto kelio ir gyventų,

⁸ Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis”.

¹⁵ O lauke lieka šunys, burtininkai, ištvirkėliai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro”.

¹⁴ Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

¹⁹ Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

¹³ Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

¹⁶ Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

³ Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.

¹² Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį; ¹³ jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga­beprotybė. ¹⁴ Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?

¹⁵ Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.

²¹ kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos.

²⁸ Jeroboamas buvo sumanus vyras. Saliamonas, matydamas, kad jaunuolis išradingas, pavedė jam prižiūrėti visos Juozapo giminės darbą.

²⁰ Visas Izraelis, išgirdęs, kad Jeroboamas grįžęs, pasikvietė jį į susirinkimą ir paskelbė jį viso Izraelio karaliumi. Niekas nebesekė Dovydo namais, išskyrus Judo giminę.

⁴ Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

²⁷ Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

⁴ Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

² Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

¹⁵ Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

²⁵ Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti. ²⁶ Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.

¹³ Tinginys sako: “Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!”

²⁹ Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.

³⁰ Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną. ³¹ Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus. ³² Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau: ³³ “Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas, ³⁴ ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas”.

¹³ Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!” ¹⁴ Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje. ¹⁵ Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos. ¹⁶ Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

¹ Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, Nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje, ² karalius klausė manęs: “Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas”. Aš labai nusigandau

⁶ Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną.

¹¹ Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.

¹⁸ Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

¹⁰ Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

¹³ Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

¹⁵ Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

²² Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

¹⁴ Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

¹¹ Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.

⁹ Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.

⁴ Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį paguosti nuvargusį. Kiekvieną rytą Jis žadina mane, kad klausyčiau Jo mokymo;

¹³ Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.

³³ Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti. ³⁴ Jis jiems sakė: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!”

⁴ Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu. ⁵ Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies­jus visus. ⁶ Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės. ⁷ Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys.

³ Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.

¹² Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos. ¹³ Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.

¹³ Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

²⁷ Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

⁴⁶ Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai? ⁴⁷ Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai? ⁴⁸ Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.

³² Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. ³³ Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. ³⁴ Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. ³⁵ Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. ³⁶ Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.

¹³ Nė vienas gundomas tenesako: “Esu Dievo gundomas”. Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo. ¹⁴ Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas.

¹⁸ Tarnai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems ir švelniems, bet ir rūstiems. ¹⁹ Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. ²⁰ Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo. ²¹ Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.

¹⁸ Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime. ¹⁹ Jie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai: juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu. ²⁰ Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. ²¹ Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. ²² Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”.

²⁶ Aš tai parašiau apie tuos, kurie jus klaidina.

⁹ Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.

¹⁴ Jis suvedžioja žemės gyventojus tais ženklais, kuriuos jam buvo duota daryti žvėries akyse, sakydamas žemės gyventojams padaryti žvėries atvaizdą, kuris gavo žaizdą nuo kalavijo ir išgijo.

¹⁶ Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus,

¹⁶ Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

⁸ Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

² Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

¹⁵ Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

¹⁵ Šiandien leidžiu tau pasirinkti gyvenimą ir gėrį ar blogį ir mirtį.

¹¹ Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

¹⁶ Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

¹⁹ Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

⁹ laikosi mano nuostatų ir vykdo mano sprendimus­toks yra teisus; jis tikrai bus gyvas.

²⁰ Siela, kuri nusikalsta, mirs. Sūnus neatsakys už tėvo nusikaltimą, o tėvas neatsakys už sūnaus kaltes. Teisusis gaus teisiojo atpildą, o nedorėlio nedorybės bus ant jo paties. ²¹ Jei nedorėlis atsivers nuo savo nusikaltimų, laikysis mano nuostatų ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis tikrai liks gyvas ir nemirs. ²² Ankstesni nusikaltimai bus užmiršti ir jam neįskaitomi; jis bus gyvas dėl savo teisumo. ²³ Argi Aš noriu nedorėlio mirties,­sako Viešpats,­o ne kad jis gręžtųsi nuo savo kelių ir būtų gyvas? ²⁴ Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo, elgsis neteisingai ir darys visas bjaurystes, kurias daro nedorėliai, argi jis gyvens? Ne, jo teisumo darbai nebus jam įskaityti. Jis mirs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse.

²¹ kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

²² O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą. ²³ Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

¹¹ Nes gelbstinti Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ¹² ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje,

²⁹ Jei žinote, kad Jis teisus, tai žinokite, kad kiekvienas, kuris vykdo teisumą, iš Jo yra gimęs.

⁷ Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Vykdantis teisumą yra teisus, kaip ir Jis teisus.

¹¹ Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Kuris daro gera, yra iš Dievo, o kuris pikta, nėra matęs Dievo.