Proverbs 23 Cross References - Lithuanian

¹ Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta. ² Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti. ³ Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas. ⁴ Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis. ⁵ Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę. ⁶ Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų, ⁷ nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. ⁸ Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius. ⁹ Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius. ¹⁰ Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko, ¹¹ nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave. ¹² Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius. ¹³ Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs. ¹⁴ Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro. ¹⁵ Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo. ¹⁶ Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus. ¹⁷ Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną. ¹⁸ Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia. ¹⁹ Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį. ²⁰ Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais. ²¹ Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais. ²² Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta. ²³ Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą. ²⁴ Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo. ²⁵ Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė. ²⁶ Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius. ²⁷ Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys. ²⁸ Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių. ²⁹ Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys? ³⁰ Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną. ³¹ Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas! ³² Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis. ³³ Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus. ³⁴ Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje. ³⁵ Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.

³² Jie padėjo Juozapui atskirai, broliams atskirai, su juo valgiusiems egiptiečiams taip pat atskirai. Mat egiptiečiai negali valgyti drauge su hebrajais, nes tai jiems yra pasibjaurėjimas. ³³ Jie susėdo prieš jį, pirmagimis pagal savo pirmagimystę, o jauniausias pagal savo jaunumą. Ir jie žvilgčiojo vienas į kitą nustebę. ³⁴ Valgiai jiems buvo nešami iš Juozapui skirtų patiekalų, bet Benjaminas gavo penkis kartus daugiau negu kiti. Jie gėrė vyną ir linksminosi su juo.

¹² Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie­lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti.

⁸ Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį. ⁹ Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.

²⁷ bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.

¹⁹ Jų galas­pražūtis, jų dievas­ pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie žemiškus dalykus.

⁴ Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

⁶ Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,

⁸ Bet Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Jis prašė eunuchų viršininko, kad leistų jam nesusitepti.

³⁴ Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

²² kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,

⁵ Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

²⁷ Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

¹² Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

²⁰ Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.

²¹ Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir sumanūs savo pačių manymu.

¹⁹ “Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.

²⁷ Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs”.

²⁵ Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties,­kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,

¹⁶ Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.

⁸ Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. ⁹ Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje. ¹⁰ Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.

⁵ Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: “Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu”.

³⁶ Jų tėvas Jokūbas kalbėjo: “Jūs padarėte, kad netekau vaikų! Juozapo nebėra, Simeono nebėra, ir Benjaminą norite paimti. Viskas atsisuko prieš mane”.

¹⁴ Pasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: “Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų. ¹⁵ Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau”. ¹⁶ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”. ¹⁷ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

⁶ Kaip šešėlis vaikščioja žmogus, tuščiai stengiasi; krauna turtus ir nežino, kam jie atiteks.

³⁶ Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo, ³⁷ nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

²⁴ nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.

² Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas.­Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.

¹³ Pražūna turtai atsitikus nelaimei, ir kai jam gimsta sūnus, jis nieko neturi. ¹⁴ Kaip jis gimė nuogas, taip nuogas ir išeis­nieko nepasiims savo rankoje, ką užsidirbo.

⁸ Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas,­viskas yra tuštybė.

² Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.

¹⁷ Tavo akys ir širdis linkusios į godumą ir trokšta pralieti nekaltą kraują, vykdyti priespaudą bei prievartą”.

²⁹ Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ³⁰ ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ³¹ ir kurie naudojasi šiuo pasauliu,­tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

¹⁷ Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui.

¹ Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jums artėjančių negandų! ² Jūsų turtai supuvę ir jūsų drabužiai kandžių sukapoti.

¹⁶ nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

⁹ Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų į tavo širdį: ‘Nebetoli septintieji, atleidimo metai’, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės.

⁵⁶ Jautri ir išlepinta moteris, nepratusi vaikščioti basa, bus negailestinga savo mylimam vyrui, sūnui ir dukteriai

⁹ Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.

³ Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

²² Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.

⁸ Bet Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Jis prašė eunuchų viršininko, kad leistų jam nesusitepti. ⁹ Dievas suteikė Danieliui malonę ir palankumą eunuchų viršininko akyse. ¹⁰ Eunuchų viršininkas tarė Danieliui: “Aš bijau savo valdovo karaliaus, kuris jums paskyrė maistą ir gėrimą. Jei jis pamatys jus, atrodančius blogiau negu kiti jūsų amžiaus jaunuoliai, mano galva dėl jūsų atsidurs pavojuje”.

¹⁵ Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’

²² godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

¹⁵ Delila supykus tarė: “Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis”.

²⁶ Tada Abšalomas tarė: “Jei ne, prašau leisk nors mano brolį Amnoną eiti su mumis”. Karalius atsakė: “Kodėl jis turėtų eiti su tavimi?” ²⁷ Abšalomui labai prašant, karalius leido Amnonui ir visiems savo sūnums eiti su juo. ²⁸ Abšalomas įsakė savo tarnams: “Kai Amnonas bus įsilinksminęs nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Muškite Amnoną’, nužudykite jį; nebijokite, nes aš įsakau jums. Būkite drąsūs ir narsūs”.

² Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

²¹ Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

²² Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

²⁷ Abiejų karalių širdys bus klastingos, ir jie meluos vienas kitam prie vieno stalo, bet nesėkmingai, nes dar nėra atėjęs skirtas laikas.

³ Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: “Jis piktžodžiauja!” ⁴ Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: “Kam piktai mąstote savo širdyje?

³⁹ Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: “Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes ji­nusidėjėlė!”

³⁷ Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo. ³⁸ Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas. ³⁹ O Viešpats jam tarė: “Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės. ⁴⁰ Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus? ⁴¹ Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta. ⁴² Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti! ⁴³ Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse. ⁴⁴ Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja”. ⁴⁵ Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: “Mokytojau, taip kalbėdamas, Tu ir mus įžeidi”. ⁴⁶ Jis atsakė: “Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate. ⁴⁷ Vargas jums! Jūs statote pranašams antkapius, o jūsų tėvai juos žudė! ⁴⁸ Taigi jūs liudijate, kad pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote jiems antkapius. ⁴⁹ Todėl ir Dievo išmintis pasakė: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios, ⁵⁰ kad iš šitos kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo, ⁵¹ pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos!’ Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos. ⁵² Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte”. ⁵³ Kai Jis jiems tai kalbėjo, Rašto žinovai bei fariziejai pradėjo smarkiai Jį pulti ir visaip kamantinėti, ⁵⁴ tikėdamiesi ką nors pagauti iš Jo lūpų, kad galėtų Jį apkaltinti.

⁷ Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

⁷ Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę. ⁸ Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

⁴ Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį. ⁵ Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

²¹ Jie visi tylėjo ir neatsakė nė žodžio, nes karalius buvo įsakęs: “Neatsakykite jam”.

⁶ “Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų”.

¹⁴ Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

⁵² Žydai Jam pasakė: “Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.

³⁰ Žmogus jiems atsakė: “Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis! ³¹ Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią­tą Jis išklauso. ³² Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! ³³ Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti”. ³⁴ Jie atsakė jam: “Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!” Ir išvarė jį lauk.

⁴⁰ Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: “Tai gal ir mes akli?”

²⁰ Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”

⁴⁵ Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius. ⁴⁶ Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: “Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis.

¹⁸ Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: “Ką šis plepys nori pasakyti?” O kiti: “Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.

³² Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.

²⁵ Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: “Teisingai Šventoji Dvasia yra mūsų tėvams pasakiusi per pranašą Izaiją: ²⁶ ‘Eik pas šitą tautą ir sakyk: girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. ²⁷ Šitų žmonių širdis aptuko, jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’. ²⁸ Tebūnie tad jums žinoma: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonims, ir jie išgirs”.

²¹ Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. ²² Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties, ²³ bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims­kvailystė. ²⁴ Bet pašauktiesiems­tiek žydams, tiek graikams­skelbiame Kristų­Dievo jėgą ir Dievo išmintį.

¹⁰ Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami. ¹¹ Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės ¹² ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami­laiminame, persekiojami­kenčiame, ¹³ piktžodžiaujami­maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.

¹⁴ Neperkelk savo artimo žemės ribų, kurios yra nuo seno pažymėtos krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duos paveldėti.

¹⁷ ‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.

²⁷ Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.

⁹ Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis.

² Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano. ³ Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą.

⁹ Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo,

²¹ Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius, ²² tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta. ²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

⁶ Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

²⁸ Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.

⁵ Jei iš tikrųjų pagerinsite savo kelius ir darbus, jei teisingai spręsite bylas tarpusavyje,

³ ‘Elkitės teisiai ir teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje.

¹⁰ Neskriauskite našlių ir našlaičių, ateivių ir beturčių. Nemąstykite pikta savo širdyse prieš savo brolį’.

⁵ “Aš ateisiu jūsų teisti ir nedelsdamas pasmerksiu žynius, svetimautojus, melagingai prisiekiančius, nusukančius samdinių algą, skriaudžiančius našles bei našlaičius, laužančius ateivių teises ir manęs nebijančius.

²⁷ Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.

²² Neskriauskite našlės ar našlaičio. ²³ Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą. ²⁴ Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais.

¹⁹ ‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.

²⁵ Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.

⁵ “Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

²³ nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.

³³ Kareivijų Viešpats sako: “Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti. ³⁴ Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

³⁶ Viešpats sako: “Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks.

² jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, ³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, ⁵ tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. ⁶ Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

¹ Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui, ² kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

¹⁷ Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.

¹⁹ Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.

³¹ Jie ateina pas tave kaip tauta, sėdi tavo akivaizdoje, klausosi tavo žodžių, tačiau nevykdo. Jie kalba draugiškai, bet jų širdis yra klastinga.

⁵² Tada Jis jiems tarė: “Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų”.

²¹ Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. ²² Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. ²³ Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. ²⁴ Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. ²⁵ Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

²⁴ Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

¹⁸ Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

¹⁵ Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

¹⁷ Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

¹⁵ Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

⁵ atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną.

³² Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

¹⁰ Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

¹ Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

¹ Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.

¹ Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

²⁰ Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

²⁴ Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo. ²⁵ Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.

³ Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

⁴¹ Aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje.

¹⁷ Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas.

² Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”

²³ Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir linksminsimės! ²⁴ Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.

³² Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’ ”

¹¹ Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

⁵ O Jėzus jiems tarė: “Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?” Jie atsakė: “Ne”.

¹⁹ Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu? ²⁰ Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!

⁸ Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje. ⁹ Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos dėl jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje?

¹ Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.

⁴ Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.

³ Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu vaikščioji tiesoje. ⁴ Neturiu didesnio džiaugsmo, kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje.

⁶ Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.

²⁹ Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.

⁴ taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas.

⁴ kad sugebėčiau ją atskleisti taip, kaip privalau ją skelbti.

² Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.

¹ Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams. ² Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė. ³ Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!

³ Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą. ⁴ Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų. ⁵ Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos. ⁶ Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu. ⁷ Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

¹⁰ Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

³¹ Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

¹⁶ Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

¹ Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

¹⁴ Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.

⁷ Jei matai spaudžiamą vargšą ir teisingumo bei tiesos iškraipymą krašte, nesistebėk, nes aukštą stebi aukštesnis už jį, o virš jų yra dar aukštesnis.

¹³ Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. ¹⁴ Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus­gerus ir blogus.

³¹ Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.

¹ Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje.

¹⁷ Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,

¹⁸ Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.

³⁷ Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė.

¹⁴ Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

²⁰ Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

¹¹ Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,­sako Viešpats.­ Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.

²⁵ Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.

²¹ Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis. ²² O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

²⁰ Aš karštai laukiu ir turiu viltį, jog niekuo neliksiu sugėdintas, bet kaip visada, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne­ar gyvenimu, ar mirtimi.

³⁵ Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!

¹⁰ Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum. ¹¹ Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais. ¹² Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi. ¹³ Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė. ¹⁴ Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu. ¹⁵ Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį. ¹⁶ Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia. ¹⁷ Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną. ¹⁸ Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos. ¹⁹ Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups. ²⁰ Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams. ²¹ Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje. ²² Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui. ²³ Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

⁶ Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

⁶ Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

¹² Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.

²⁶ Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.

¹ Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

²⁹ Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys? ³⁰ Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną. ³¹ Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas! ³² Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis. ³³ Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus. ³⁴ Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje. ³⁵ Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.

⁷ Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.

⁶ Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms. ⁷ Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

¹¹ Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą girtuokliauti ir sėdi iki vėlaus vakaro, kol įkaista nuo vyno.

²² Vargas tiems, kurie yra karžygiai gerti vyną ir drąsūs vyrai maišyti stiprius gėrimus,

¹³ Bet štai džiaugsmas ir linksmybė, veršių ir avių pjovimas, mėsos valgymas ir vyno gėrimas. “Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”.

⁴⁹ ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­

¹³ Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo turtą.

¹⁹ “Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.

¹³ Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui,

¹⁸ Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,

³ Gana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai, girtuokliavome, ūžavome, puotavome ir pasiduodavome bjaurioms stabmeldystėms. ⁴ Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo potvynį, ir jie piktžodžiauja.

²⁰ ir sakys miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja’.

⁹ Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? ¹⁰ Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas, ¹¹ ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

¹⁵ Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

¹⁷ Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.

³⁰ Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną. ³¹ Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus. ³² Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau: ³³ “Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas, ³⁴ ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas”.

¹ Vargas puikybės vainikui, Efraimo girtuokliams, vystančiai šlovingo grožio gėlei derlingame vyno įveiktųjų slėnyje. ² Štai Viešpaties stiprusis ir galingasis kaip smarki kruša, kaip laužantis viesulas, kaip baisus lietus, kaip plūstantis vanduo užtvindys žemę. ³ Jis sunaikins Efraimo girtuoklių puikybę,

⁵ Girtuokliai, pabuskite. Verkite ir dejuokite visi, kurie geriate vyną, nes jo nebebus jums.

¹¹ Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.

¹⁰ nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.

²¹ pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

³ Kiekvienas turi gerbti savo tėvą ir motiną. Laikykitės mano sabato. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

¹⁸ Jei sūnus būtų tėvams nepaklusnus, priešgina ir užsispyręs, jei jis nekreiptų dėmesio į pabaudimą, ¹⁹ tėvai nuves jį pas miesto vyresniuosius prie miesto vartų ²⁰ ir sakys miesto vyresniesiems: ‘Šitas mūsų sūnus yra neklusnus, priešgina ir užsispyręs, lėbauja ir girtauja’. ²¹ Miesto gyventojai užmuš jį akmenimis. Taip bus pašalinta pikta iš jūsų, kad visas Izraelis, tai girdėdamas, bijotų.

¹⁶ ‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.

⁸ Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

²⁰ Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

¹¹ Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

¹⁷ Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

⁴ Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’ ⁵ O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­ ⁶ tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

¹⁰ Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.

²⁶ Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: “Moterie, štai tavo sūnus!” ²⁷ Paskui tarė mokiniui: “Štai tavo motina!” Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

¹ Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. ² “Gerbk savo tėvą ir motiną”,­ tai pirmasis įsakymas su pažadu:

¹² Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis? ¹³ Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte. ¹⁴ Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’. ¹⁵ Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą. ¹⁶ Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru. ¹⁷ Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius. ¹⁸ Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus. ¹⁹ Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.

⁷² Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

¹²⁷ Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

² jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, ³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

⁵ Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų. ⁶ Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave. ⁷ Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.

¹⁶ Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

¹⁶ Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

¹⁵ Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

¹ “Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.

⁴⁴ “Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.

⁴⁶ Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį”.

²⁶ Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?

²³ tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man liudija, sakydama, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai.

⁷ Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. ⁸ O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų

²⁶ Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.

¹⁸ Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.

¹¹ Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties.

⁴⁸ ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’ ”

¹ Prieš mirtį Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: ² “Aš einu visos žemės keliu. Būk stiprus ir tikras vyras. ³ Saugok Viešpaties, savo Dievo, nurodymus, vaikščiok Jo keliais, laikykis Jo nuostatų, įsakymų, įstatymų ir įspėjimų, surašytų Mozės įstatyme, kad tau sektųsi visur ir visuomet,

⁹ Nepalik jo nenubaudęs. Tu esi išmintingas vyras ir žinosi, kaip su juo pasielgti, kad jo žili plaukai kruvini į kapą nueitų”.

¹⁵ Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo. ¹⁶ Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.

¹⁹ Kas žino, ar jis bus išmintingas, ar kvailys? Jis valdys visa, ką sukroviau savo darbu, naudodamasis savo išmintimi po saule. Ir tai yra tuštybė.

⁹ bet verčiau prašau vardan meilės toks, koks esu: aš, Paulius, senyvas žmogus, o šiuo metu ir Jėzaus Kristaus kalinys,

²⁰ Taip, broli, norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje: atgaivink mano širdį Viešpatyje!

⁹ Jabecas pasižymėjo tarp savo brolių. Jo motina jį praminė Jabecu, nes jo gimdymas buvo sunkus. ¹⁰ Jabecas šaukėsi Izraelio Dievo: “Norėčiau, kad Tu mane laimintum ir praplėstum mano krašto sienas, kad būtum su manimi ir saugotum mane nuo pikto, kad nepatirčiau vargo”. Dievas suteikė jam tai, ko jis prašė.

²⁵ Kvailas sūnus­apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

³¹ Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. ³² Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą; ³³ Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.

⁴⁰ Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą. ⁴¹ Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios. ⁴² Ji balsiai sušuko ir tarė: “Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! ⁴³ Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! ⁴⁴ Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. ⁴⁵ Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”. ⁴⁶ O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį, ⁴⁷ ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

⁵⁸ Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

²⁷ Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios Jam garsiai sušuko: “Palaimintos įsčios, kurios Tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!” ²⁸ Jis atsiliepė: “Labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi”.

⁵ Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.

⁴³ Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.

² Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,

⁹ Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių. ¹⁰ Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti. ¹¹ Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

¹ Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

⁴ Jis mokė mane ir sakė: “Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas.

²³ Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

²⁵ Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave. ²⁶ Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti. ²⁷ Nepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto”.

⁹ Išmintingas tai supras, sumanus tai žinos! Viešpaties keliai teisingi, ir teisieji vaikščioja jais, o nusidėjėliai suklumpa”.

³⁷ Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane­nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane­nevertas manęs. ³⁸ Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs.

²⁶ “Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys.

¹⁴ Nes Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. ¹⁵ O Jis mirė už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet Tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė.

⁵ Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums.

¹⁷ kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje,

¹⁹ Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.

¹⁴ Svetimos moters lūpos­gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.

¹ Izraelitams gyvenant Šitime, tauta pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis.

⁴ Vėliau jis pamilo Soreko slėnyje moterį, vardu Delila. ⁵ Atėję filistinų kunigaikščiai tarė jai: “Sužinok iš Samsono, kur glūdi didelės jo jėgos paslaptis ir kokiu būdu jį galėtume nugalėti ir surišti. Mes tau duosime kiekvienas po tūkstantį šimtą sidabrinių”. ⁶ Delila klausė Samsoną: “Pasakyk man, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis ir kuo galima tave surišti, kad neištrūktum?” ⁷ Samsonas jai atsakė: “Jei mane surištų septyniomis virvėmis iš gyslų, kurios dar nėra išdžiūvusios, tai aš būčiau toks, kaip bet kuris kitas žmogus”. ⁸ Filistinų kunigaikščiai atnešė jai septynias virves iš gyslų, kurios dar nebuvo išdžiūvusios, ir ji jomis surišo Samsoną. ⁹ Jos kambaryje laukė pasislėpę vyrai. Delila sušuko: “Samsonai, filistinai puola!” Jis sutraukė virves, kaip sutrūksta pakuliniai siūlai nuo ugnies. Iš kur jo jėga­nepaaiškėjo. ¹⁰ Delila tarė Samsonui: “Tu pasityčiojai iš manęs, meluodamas man. Dabar, prašau tavęs, pasakyk man, kuo galima tave surišti?” ¹¹ Jis atsakė: “Jei mane surištų visiškai naujomis virvėmis, kurios dar nebuvo naudotos, tai aš turėčiau tokią jėgą, kaip bet kuris kitas žmogus”. ¹² Delila, surišusi naujomis virvėmis Samsoną, tarė: “Samsonai, filistinai puola!” Tuo metu pasislėpę vyrai sėdėjo kambaryje. Jis sutraukė virves kaip siūlus. ¹³ Delila tarė Samsonui: “Lig šiol tu tyčiojaisi iš manęs ir man melavai. Pasakyk, kuo tave būtų galima surišti?” Jis atsakė jai: “Jei supinsi septynias mano galvos garbanas į kasas ir prikalsi vinimi, aš tapsiu toks silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus”. ¹⁴ Jam užmigus, ji supynė septynias jo galvos garbanas į kasas, prikalė jas vinimi ir tarė: “Samsonai, filistinai puola!” Pabudęs iš miego, jis ištraukė vinį su plaukais. ¹⁵ Delila supykus tarė: “Kaip tu gali sakyti: ‘Aš myliu tave’, kai tavo širdis nėra su manimi? Jau tris kartus pasityčiojai iš manęs ir nepasakei, kur glūdi tavo didelės jėgos paslaptis”. ¹⁶ Ji nedavė jam ramybės savo kalbomis ir, primygtinai klausinėdama, taip jam įkyrėjo, ¹⁷ kad jis pasakė jai visą tiesą: “Mano galva niekados nebuvo skusta, nes aš esu pašvęstas Dievui nuo pat gimimo. Jei man nuskustų galvą, tai netekčiau jėgos ir tapčiau silpnas, kaip bet kuris kitas žmogus”. ¹⁸ Delila pamatė, kad jis atvėrė jai širdį, ir pasišaukė filistinų kunigaikščius, sakydama: “Dar kartą ateikite, nes jis man atvėrė savo širdį”. Filistinų kunigaikščiai atėjo pas ją ir atnešė pinigus. ¹⁹ Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepė nukirpti Samsonui septynias galvos garbanas. Jo jėga dingo. ²⁰ Ji tarė: “Samsonai, filistinai puola!” Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo. ²¹ Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime. ²² Tuo laiku jo galvos plaukai pradėjo ataugti.

¹⁶ kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais, ¹⁷ kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą. ¹⁸ Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius. ¹⁹ Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

¹² tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, ²³ kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę. ²⁴ Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams. ²⁵ Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais. ²⁶ Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė. ²⁷ Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

¹⁸ Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

²⁶ Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.

² Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Pakelėse tu sėdėjai laukdama kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis.

¹¹ Paleistuvystės, senas vynas ir jaunas vynas užvaldė jų širdis.

⁸ Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.

¹ Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: “Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. ² Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai”.

¹² Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.

³⁶ Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto. ³⁷ Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo.

²⁸ Abšalomas įsakė savo tarnams: “Kai Amnonas bus įsilinksminęs nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Muškite Amnoną’, nužudykite jį; nebijokite, nes aš įsakau jums. Būkite drąsūs ir narsūs”.

¹⁶ Jis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais. ¹⁷ Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo pirmieji. Ben Hadadas pasiuntė žvalgus, kurie jam pranešė: “Vyrai išėjo iš Samarijos”. ¹⁸ Jis įsakė: “Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus”. ¹⁹ Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo iš miesto, o kariuomenė sekė juos. ²⁰ Jie žudė kiekvieną, kuris išėjo prieš juos, ir sirai bėgo, o izraelitai juos vijosi. Sirijos karalius Ben Hadadas pabėgo ant žirgo su raiteliais. ²¹ Izraelio karalius išėjo ir paėmė kovos vežimų ir žirgų, ir smarkiai sumušė sirus. ²² Tada pranašas, atėjęs pas Izraelio karalių, jam tarė: “Eik, sustiprėk ir žiūrėk, ką darai, nes po metų Sirijos karalius vėl puls tave”.

²¹ Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.

⁷ Tačiau šie apsvaigo nuo vyno, svyruoja nuo girtuokliavimo. Kunigas ir pranašas, apsvaigę nuo girtuokliavimo, nežino, ką darą. Jie klysta regėjimuose, suklumpa sprendimuose. ⁸ Visi jų stalai apvemti, nėra švarios vietos.

¹⁰ Jie susipynę kaip erškėčiai, girti kaip girtuokliai, jie sudegs kaip sausos ražienos!

⁴⁹ ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­ ⁵⁰ to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano.

⁴⁵ Bet jeigu anas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, ⁴⁶ tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.

²¹ Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.

⁸ Viešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti!

² Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

⁶ Jūs geriate vyną iš taurių ir tepatės geriausiu aliejumi, bet nesisielojate dėl Juozapo nelaimių.

² Kartą vakare Dovydas atsikėlė nuo savo lovos ir vaikščiojo ant karaliaus namų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį; moteris buvo labai graži.

¹ “Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

³⁷ nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.

²⁵ Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

²⁸ O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. ²⁹ Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. ³⁰ Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą”.

⁴⁷ Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,­išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą,

⁵ Tada egiptiečiai žinos, kad Aš esu Viešpats, kai ištiesiu savo ranką virš Egipto ir išvesiu izraelitus iš jų žemės”. ⁶ Mozė ir Aaronas padarė, kaip Viešpats jiems įsakė.

¹² kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas.

¹⁶ Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.

¹¹ ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

⁸ Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.

³ Jis sunaikins Efraimo girtuoklių puikybę,

⁵ Jie peri gyvačių kiaušinius ir audžia voratinklius. Kas valgo jų kiaušinių, tas miršta. Jei kas tokį kiaušinį sudaužo, iš jo iššoka angis.

³¹ pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?”

¹⁷ “Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels”,­sako Viešpats.

¹⁹ Kaip žmogus, kuris, bėgdamas nuo liūto, sutiktų lokį arba, įėjęs į namus ir ranka atsirėmęs į sieną, būtų įgeltas gyvatės.

³ Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.

²⁵ Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. ²⁶ Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

²¹ Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis.

³² Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!” ³³ Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė. ³⁴ Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: “Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!” ³⁵ Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė. ³⁶ Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo. ³⁷ Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas. ³⁸ Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.

¹² Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

¹² kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

⁵ kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

⁴ Jie gėrė vyną ir gyrė savo auksinius, sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus.

⁵ Karaliaus dieną kunigaikščiai susirgo nuo vyno, jis ištiesė ranką akiplėšoms.

¹² Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie­lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti. ¹³ Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė.

⁸ Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.

³³ Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti. ³⁴ Tikrai, kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro”. ³⁵ Dovydas priėmė iš jos viską, ką ji jam atgabeno, ir tarė: “Eik rami į savo namus. Aš paklausiau tavo balso ir tavęs nepaniekinau”. ³⁶ Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto. ³⁷ Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo. ³⁸ Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė.

¹⁶ Kai jis nuvedė juos, amalekiečiai buvo pasklidę po visą kraštą, valgė ir gėrė švęsdami, nes buvo paėmę didelį grobį, plėšdami filistinų ir Judo žemes. ¹⁷ Dovydas mušė juos nuo sutemų iki kitos dienos vakaro; nė vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie pabėgo, užsėdę ant kupranugarių.

⁹ Zimris, pusės kovos vežimų viršininkas, sukėlė maištą prieš jį. Elai puotaujant Tircoje pas Arcą, kuris buvo karaliaus rūmų prievaizdas,

³⁸ Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,

²⁷ Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino. ²⁸ Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė. ²⁹ O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

² Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. ³ Kai žmonės kalbės: “Ramybė ir saugumas”, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks. ⁴ Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. ⁵ Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai. ⁶ Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! ⁷ Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį.

¹⁹ kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu.

¹¹ Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

²² Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

¹² Jie sako: “Ateikite, duosime jums vyno, pasigerkime! Taip darykime šiandien, o rytoj bus dar geriau!”

³ Viešpatie, argi tavo akys nenukreiptos į tiesą? Tu baudei juos, bet jie neatgailavo; prispaudei juos, bet jie nepriėmė pataisymo. Jie pasidarė kietesni už uolą, atsisakė atsiversti.

¹⁸ Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: ‘Nuplakei mane kaip nesuvaldomą veršį. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!

³² Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai “valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”. ³³ Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!” ³⁴ Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai.

¹⁹ Jie sustabarėję, pasidavę gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus.

²² Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”.