Psalms 136 Cross References - Lithuanian

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. ² Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. ³ Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁴ Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁵ Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁶ Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁷ Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁸ Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁹ Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁰ Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹¹ Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹² Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹³ Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁴ Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁵ Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁶ Kuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁷ Kuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁸ Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁹ Sihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. ²⁰ Ir Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. ²¹ Ir jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas. ²² Savajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas. ²³ Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas. ²⁴ Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas. ²⁵ Kuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas. ²⁶ Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.

³⁴ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.

⁴¹ Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

³ Visi izraelitai, pamatę nusileidžiančią ugnį ir Viešpaties šlovę ant šventyklos, krito veidais į žemę, pagarbino ir šlovino Viešpatį, sakydami: “Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas”.

⁶ Kunigai stovėjo savo vietose, taip pat ir levitai su Viešpaties muzikos instrumentais, kuriuos padarė karalius Dovydas Viešpačiui šlovinti už Jo amžiną gailestingumą, kai Dovydas šlovindavo per jų tarnavimą; kunigai trimitavo priešais juos ir visas Izraelis stovėjo.

²¹ Pasitaręs su tauta, jis paskyrė giedotojus Viešpačiui, kad jie eitų kariuomenės priekyje, girdami šventumo grožį, ir sakytų: “Dėkokite Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas!”

¹¹ Jie pakaitomis giedojo, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui: “Jis yra geras, ir Jo gailestingumas Izraeliui amžinas”. Kai jie šlovino Viešpatį, visi žmonės garsiai šaukė, nes Viešpaties namų pamatai buvo padėti.

¹⁷ Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,

¹ Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.

¹ Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

⁶⁸ Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.

¹¹ džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo,­sako Viešpats’.

⁵⁰ Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

²¹ išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.

¹¹ Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi”.

¹⁷ Viešpats, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis, galingas ir baisus Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir nepaperkamas kyšiais.

²² “Galingasis Viešpatie Dieve! Galingasis Viešpatie Dieve! Tu žinai, ir Izraelis težino. Jei jūs manote, kad taip atsitiko dėl maišto ar neištikimybės Viešpačiui, tai šiandien tegul Jis nepadeda mums.

⁵ Namai, kuriuos aš statau, bus dideli, nes mūsų Dievas didesnis už visus dievus.

¹ Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:

⁷ Bus sugėdinti tie, kurie tarnauja drožiniams, kurie stabais savo giriasi. Garbinkite Jį visi dievai!

⁹ Viešpatie, Tu esi aukštai virš visos žemės, išaukštintas virš visų dievų!

⁴⁷ Karalius Danieliui tarė: “Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!”

¹⁵ Jį savo laiku apreikš palaimintasis vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats,

¹⁴ Jie kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes Jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji”.

¹⁶ Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats”.

¹¹ Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?

⁹ kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

¹⁸ Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!

¹⁰ Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas!

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!

¹ Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

⁶ Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu­visa jų kareivija.

²⁴ Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

¹⁹ Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus. ²⁰ Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

²² Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus. ²³ Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą. ²⁴ Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių. ²⁵ Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta, ²⁶ kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių. ²⁷ Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių, ²⁸ įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius, ²⁹ davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,

¹² Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus.

¹⁵ Jis savo jėga sukūrė žemę, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangų.

⁹ Dievas tarė: “Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!” Ir taip įvyko.

⁷ Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.

¹⁸ Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?

² Jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino.

² Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę. ³ Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

²² Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi.

⁵ Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje:

²⁴ Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, kuris sukūrė tave: “Aš esu Viešpats, kuris visa darau; Aš vienas ištiesiau dangus ir sutvirtinau žemę savo jėga”.

¹ Viešpaties žodis apie Izraelį. Taip sako Viešpats, kuris sukūrė dangų, žemę ir sutvėrė žmoguje jo dvasią:

⁵ Mat jiems, to norintiems, yra paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. ⁶ Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu užtvindytas. ⁷ O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu palaikomi ugniai, saugomi teismo dienai ir bedievių žmonių žuvimui.

¹⁴ Dievas tarė: “Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus. ¹⁵ Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!” Ir taip įvyko. ¹⁶ Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes. ¹⁷ Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei, ¹⁸ valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai. ¹⁹ Tai buvo vakaras ir rytas­ ketvirtoji diena.

¹⁹ Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms.

¹⁶ Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę. ¹⁷ Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

¹⁹ Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

¹⁶ Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.

³ Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės!

³⁵ Taip sako Viešpats, kuris davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas­kareivijų Viešpats yra Jo vardas:

⁴⁵ kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

²⁶ Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

³ Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,

³⁶ Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane, ³⁷ bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

⁵ Tada mirs visi pirmagimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmagimiu, ir baigiant pirmagimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmagimiai. ⁶ Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus.

¹² Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš­Viešpats!

²⁹ Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius.

⁵¹ Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

³⁶ Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.

⁸ Jis ištiko Egipte žmonių ir gyvulių pirmagimius,

²⁸ Tikėjimu jis įsteigė Paschą ir apšlakstymą krauju, kad naikintojas nepaliestų jų pirmagimių.

⁵¹ Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies.

³ Mozė kalbėjo tautai: “Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.

¹⁷ Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: “Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą”.

⁶ Samuelis toliau kalbėjo tautai: “Liudytojas yra Viešpats, kuris paskyrė Mozę bei Aaroną ir išvedė jūsų tėvus iš Egipto šalies. ⁷ Dabar sustokite ir klausykite, o aš bylinėsiuosi su jumis dėl visų Viešpaties teisių darbų, kuriuos Jis padarė jums ir jūsų tėvams. ⁸ Kai Jokūbas nuvyko į Egiptą ir jūsų tėvai šaukėsi Viešpaties, Viešpats siuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė jūsų tėvus iš Egipto ir apgyvendino šitoje šalyje.

⁵² Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

³⁷ Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.

⁶ Todėl sakyk izraelitams, kad Aš esu Viešpats; Aš jus išvesiu iš egiptiečių priespaudos, išlaisvinsiu iš vergystės ir išgelbėsiu jus savo ištiesta ranka ir dideliais teismais.

¹⁴ Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.

⁶ Tavo dešinė, Viešpatie, pasirodė šlovinga savo jėga! Tavo dešinė, Viešpatie, sutriuškino priešą.

³⁴ Ar kada nors Dievas yra atėjęs pasiimti tautos, esančios vergijoje, bandymais, ženklais, stebuklais, kova, galinga ranka ir baisiais siaubais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, jums visa tai matant savo akimis?

² Kalbu ne jūsų vaikams, kurie nematė ir nepažino Viešpaties, jūsų Dievo, drausmės ir Jo didybės, ir Jo ištiestos galingos rankos, ³ Jo ženklų ir darbų, padarytų faraonui, Egipto karaliui, ir visam jo kraštui, ⁴ visai egiptiečių kariuomenei, žirgams ir kovos vežimams, kai juos užliejo Raudonosios jūros vanduo, besivejant jus, ir Viešpats juos sunaikino,

³ Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

⁹ Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną? ¹⁰ Ar ne Tu išdžiovinai jūrą ir jos gelmėse padarei kelią pereiti išpirktiesiems?

²¹ Tu išvedei Izraelio tautą iš Egipto šalies su ženklais ir stebuklais, savo galinga ir ištiesta ranka, ir su dideliu siaubu.

³⁶ Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje.

²¹ Mozė ištiesė ranką link jūros. Viešpats smarkiu rytų vėju, kuris pūtė per naktį, išdžiovino jūrą, ir vandenys persiskyrė. ²² Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.

²⁹ O izraelitai perėjo sausu jūros dugnu, vanduo jiems buvo siena dešinėje ir kairėje.

⁵ Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių! ⁶ Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!

¹³ Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

¹³ Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

⁹ Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą. ¹⁰ Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos. ¹¹ Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

¹² Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą? ¹³ Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų?

²⁹ Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė.

²² Izraelitai ėjo sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės.

⁹ Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

²⁷ Mozė ištiesė ranką, ir, rytui brėkštant, jūra sugrįžo į pirmykštę vietą; bėgančius egiptiečius užliejo vanduo. Taip Viešpats sunaikino egiptiečius jūroje. ²⁸ Vanduo sugrįžo ir užliejo visą faraono kariuomenę, karo vežimus ir raitelius. Nė vienas jų neišliko.

⁴ Faraono kovos vežimus ir jo kariuomenę Jis įmetė į jūrą, jo rinktinius karo vadus paskandino Raudonojoje jūroje. ⁵ Gelmės apdengė juos, jie nugrimzdo į dugną kaip akmuo.

¹⁰ Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse! ¹¹ Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais? ¹² Tu ištiesei savo dešinę­juos prarijo žemė. ¹³ Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.

¹⁰ Tu darei ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą, kaip yra ir iki šios dienos. ¹¹ Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms.

⁵ Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!

⁵³ Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

⁶ Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo! ⁷ Juk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė. ⁸ Neprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti. ⁹ Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo.

⁹ siuntė ženklų ir stebuklų prieš faraoną ir jo tarnus.

¹² Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas.

⁷¹ jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia, ⁷² tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą, ⁷³ priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, ⁷⁴ išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

¹⁸ Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.

²² Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.

¹⁷ Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą. ¹⁸ Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje. ¹⁹ Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo. ²⁰ Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. ²¹ Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį. ²² O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos.

² Atsimink kelią, kuriuo Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus.

¹⁵ kuris vedė per didelę ir baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų, kur buvo sausra ir nebuvo vandens. Jis leido iš kiečiausios uolos vandens srovei tekėti,

¹² Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

¹⁹ Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

²⁰ Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

¹⁰ Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.

¹¹ Jie atsiminė senas praeities dienas, Jo tarno Mozės laikus, kai Jis vedė savo tautą. Kur yra Tas, kas išvedė iš jūros savo bandą kartu su jų ganytoju? Kur yra Tas, kas davė jam savo šventą Dvasią? ¹² Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą? ¹³ Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų? ¹⁴ Kaip kaimenė eina į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įsigijai šlovingą vardą.

¹ Šitie yra krašto karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes anapus Jordano, rytuose nuo Arnono upės iki Hermono kalno visoje rytų lygumoje. ² Amoritų karalius Sihonas, gyvenęs Hešbone, valdęs sritį nuo Aroero, Arnono upės pakrantėje, nuo upės vidurio, ir pusę Gileado iki Jaboko upelio, amonitų sienos, ³ Arabą iki Kenereto ežero rytinėje pusėje, iki Sūriosios jūros rytinėje pusėje Bet Ješimoto link ir pietuose iki Pisgos šlaitų. ⁴ Bašano karalius Ogas, iš milžinų palikuonių, gyvenęs Aštarote bei Edrėjyje ⁵ ir valdęs Hermono kalnyną, Salchą, visą Bašaną iki gešūriečių ir maakų krašto ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono sienos. ⁶ Viešpaties tarnas Mozė su izraelitais nugalėjo juos ir atidavė nuosavybėn Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės. ⁷ Šitie yra šalies karaliai, kuriuos Jozuė su izraelitais nugalėjo vakarinėje Jordano pusėje, nuo Baal Gado Libano slėnyje iki kalnų, kylančių Seyro link. Jozuė atidavė jų žemes Izraelio nuosavybėn, paskirstydamas jas giminėms ⁸ kalnyne, slėnyje, lygumoje, šlaituose, dykumoje. Tai karaliai hetitų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių: ⁹ Jericho karalius, šalia Betelio esančio Ajo karalius, ¹⁰ Jeruzalės karalius, Hebrono karalius, ¹¹ Jarmuto karalius, Lachišo karalius, ¹² Eglono karalius, Gezero karalius, ¹³ Debyro karalius, Gedero karalius, ¹⁴ Hormos karalius, Arado karalius, ¹⁵ Libnos karalius, Adulamo karalius, ¹⁶ Makedos karalius, Betelio karalius, ¹⁷ Tapuacho karalius, Hefero karalius, ¹⁸ Afeko karalius, Lašarono karalius, ¹⁹ Madono karalius, Asoro karalius, ²⁰ Šimron Merono karalius, Achšafo karalius, ²¹ Taanacho karalius, Megido karalius, ²² Kedešo karalius, Jokneamo karalius Karmelyje, ²³ Doro karalius Nafatdore, Goimo karalius Gilgaloje, ²⁴ Tircos karalius. Iš viso trisdešimt vienas karalius.

¹⁰ Sunaikino daugybę pagonių tautų ir jų galingų karalių: ¹¹ Sihoną, amoritų karalių, ir Ogą, Bašano karalių, ir visas karalystes Kanaane. ¹² Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti.

⁷ Kai atėjote į šitą vietą, prieš jus išėjo Hešbono karalius Sihonas ir Bašano karalius Ogas. Mes juos nugalėjome,

²¹ Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu: ²² “Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą”. ²³ Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais. ²⁴ Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.

³⁰ Bet Hešbono karalius Sihonas nenorėjo mums leisti eiti per jo kraštą, nes Viešpats, tavo Dievas, užkietino jo dvasią ir padarė jo širdį užsispyrusią, kad galėtų jį atiduoti į tavo rankas. ³¹ Tada Viešpats man tarė: ‘Štai Aš pradėjau atiduoti Sihoną ir jo žemę tau, pradėk užimti, kad galėtum paveldėti jo žemę’. ³² Sihonas su visais kariais išėjo prieš mus Jahace. ³³ Viešpats, mūsų Dievas, atidavė jį, ir mes nugalėjome ir užėmėme kraštą. ³⁴ Paėmėme visus miestus, išnaikinome jų vyrus, moteris ir kūdikius­nieko nepalikome, ³⁵ tik visus galvijus ir užimtųjų miestų grobį pasiėmėme. ³⁶ Nuo Aroero miesto, esančio Arnono upelio slėnyje, iki Gileado nebuvo miesto, kurio nebūtumėme užėmę. Viešpats, mūsų Dievas, atidavė juos visus mums.

³³ Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.

¹ “Pasukome Bašano link. Mus pasitiko Bašano karalius Ogas su savo kariuomene Edrėjyje. ² Tada Viešpats man tarė: ‘Nebijok jo, nes atiduosiu jį, visus jo žmones ir jo žemę į tavo rankas; padaryk jam taip, kaip padarei amoritų karaliui Sihonui Hešbone’. ³ Viešpats, mūsų Dievas, atidavė į mūsų rankas Bašano karalių Ogą ir visus jo žmones. Mes juos naikinome, kol nepalikome nė vieno, ⁴ ir užėmėme visus jo miestus. Mums teko šešiasdešimt miestų Argobo krašte, kurį valdė Bašano karalius Ogas. ⁵ Visi šitie miestai buvo sustiprinti aukštomis mūro sienomis, vartais ir užkaiščiais, neskaičiuojant daugybės miestų, neturėjusių apsaugos sienų. ⁶ Mes juos sunaikinome, pasielgdami kaip ir su Hešbono karaliumi Sihonu,­visiškai sunaikinome vyrus, moteris ir kūdikius kiekviename mieste. ⁷ Galvijus ir turtą pasilaikėme kaip grobį. ⁸ Tuo metu užėmėme dvi amoritų karalystes, buvusias šiapus Jordano, nuo Arnono upės ligi Hermono kalno, ⁹ kurį sidoniečiai vadina Sirjonu, o amoritai­Senyru. ¹⁰ Užėmėme visus Ogo karalystės miestus lygumoje, visą Gileado ir Bašano žemę su miestais Salcha ir Edrėju. ¹¹ Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš milžinų giminės. Jo geležinė lova yra amonitų mieste Raboje; ji devynių uolekčių ilgio ir keturių pločio. ¹² Tuomet užėmėme kraštą nuo miesto Aroero, kuris yra Arnono upelio slėnyje, ligi Gileado kalno. Jo miestus daviau Rubeno ir Gado giminėms. ¹³ Likusią Gileado krašto dalį, visą Bašaną, priklausantį Ogo karalystei, ir Argobo kraštą atidaviau pusei Manaso giminės. Bašanas yra vadinamas milžinų kraštu. ¹⁴ Manaso sūnus Jayras užėmė Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų sienos ir pavadino jį savo vardu­Havot Jayru; taip jis vadinamas iki šios dienos. ¹⁵ Machyrui daviau Gileadą. ¹⁶ Rubeno ir Gado giminėms daviau Gileado kraštą ligi Arnono upelio, kuris buvo riba iki Jaboko upės, amonitų sienos; ¹⁷ toliau siena ėjo per dykumą ligi Jordano ir Kinereto apylinkių iki Druskos jūros ir Pisgos kalno šlaitų rytuose. ¹⁸ Tada jums pasakiau: ‘Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda šitą kraštą paveldėti. Visi kovai tinką vyrai, eikite ginkluoti priekyje savo brolių izraelitų. ¹⁹ Žinau, kad turite daug gyvulių, tad žmonas, vaikus ir bandas palikite miestuose, kuriuos jums daviau. ²⁰ Padėkite savo broliams užimti žemę už Jordano, kurią Viešpats jiems davė, tada grįžkite į savo žemę, kurią aš jums daviau’. ²¹ Tuo metu Jozuei kalbėjau: ‘Tavo akys matė, ką Viešpats, jūsų Dievas, padarė šitiems dviems karaliams. Jis taip pat padarys ir visoms karalystėms, į kurias tu eisi. ²² Nebijok jų, nes Viešpats, jūsų Dievas, kovos už jus’. ²³ Aš tada maldavau Viešpatį: ²⁴ ‘Viešpatie Dieve! Tu pradėjai rodyti Izraelio tautai savo didybę ir galią. Nėra kito dievo nei danguje, nei žemėje, kuris galėtų daryti tokius galingus darbus! ²⁵ Leisk man įeiti ir pamatyti gerąją žemę anapus Jordano, tą puikųjį kalnuotą kraštą ir Libaną’. ²⁶ Tačiau Viešpats buvo supykęs ant manęs dėl jūsų ir manęs neišklausė, ir tarė: ‘Daugiau man apie tai nekalbėk. ²⁷ Užlipk į Pisgos viršūnę ir apžvelk savo akimis vakarus, šiaurę, pietus ir rytus; tu nepereisi Jordano. ²⁸ Kalbėk Jozuei, jį padrąsink ir sustiprink, nes jis eis šitos tautos priekyje ir jiems išdalins žemę, kurią tu matysi’. ²⁹ Mes pasilikome slėnyje ties Bet Peoru”.

³³ Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais. ³⁴ Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero, ³⁵ Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos, ³⁶ Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus. ³⁷ Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą, ³⁸ Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus. ³⁹ Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus. ⁴⁰ Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno. ⁴¹ O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru. ⁴² Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu­Nobachas.

¹² Tuomet užėmėme kraštą nuo miesto Aroero, kuris yra Arnono upelio slėnyje, ligi Gileado kalno. Jo miestus daviau Rubeno ir Gado giminėms. ¹³ Likusią Gileado krašto dalį, visą Bašaną, priklausantį Ogo karalystei, ir Argobo kraštą atidaviau pusei Manaso giminės. Bašanas yra vadinamas milžinų kraštu. ¹⁴ Manaso sūnus Jayras užėmė Argobo kraštą iki gešūriečių ir maakų sienos ir pavadino jį savo vardu­Havot Jayru; taip jis vadinamas iki šios dienos. ¹⁵ Machyrui daviau Gileadą. ¹⁶ Rubeno ir Gado giminėms daviau Gileado kraštą ligi Arnono upelio, kuris buvo riba iki Jaboko upės, amonitų sienos; ¹⁷ toliau siena ėjo per dykumą ligi Jordano ir Kinereto apylinkių iki Druskos jūros ir Pisgos kalno šlaitų rytuose.

¹ Šitie yra krašto karaliai, kuriuos izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes anapus Jordano, rytuose nuo Arnono upės iki Hermono kalno visoje rytų lygumoje. ² Amoritų karalius Sihonas, gyvenęs Hešbone, valdęs sritį nuo Aroero, Arnono upės pakrantėje, nuo upės vidurio, ir pusę Gileado iki Jaboko upelio, amonitų sienos, ³ Arabą iki Kenereto ežero rytinėje pusėje, iki Sūriosios jūros rytinėje pusėje Bet Ješimoto link ir pietuose iki Pisgos šlaitų. ⁴ Bašano karalius Ogas, iš milžinų palikuonių, gyvenęs Aštarote bei Edrėjyje ⁵ ir valdęs Hermono kalnyną, Salchą, visą Bašaną iki gešūriečių ir maakų krašto ir pusę Gileado iki Hešbono karaliaus Sihono sienos. ⁶ Viešpaties tarnas Mozė su izraelitais nugalėjo juos ir atidavė nuosavybėn Rubeno, Gado ir pusei Manaso giminės. ⁷ Šitie yra šalies karaliai, kuriuos Jozuė su izraelitais nugalėjo vakarinėje Jordano pusėje, nuo Baal Gado Libano slėnyje iki kalnų, kylančių Seyro link. Jozuė atidavė jų žemes Izraelio nuosavybėn, paskirstydamas jas giminėms

¹ Jozuei sulaukus senatvės,Viešpats tarė: “Tu pasenai, sulaukei ilgo amžiaus, o dar liko daug žemių užimti: ² visas filistinų ir gešūriečių kraštas ³ nuo Šihoro Egipto rytuose iki Ekrono šiaurėje, kanaaniečių žemė, valdoma penkių filistinų kunigaikščių: Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat ir avai. ⁴ Į pietus visa kanaaniečių šalis nuo sidoniečiams priklausančios Mearos iki Afeko, amoritų sienos; ⁵ gebaliečių kraštas ir visas rytų Libanas nuo Hermono kalno papėdėje esančio Baal Gado iki Emato; ⁶ visi kalnų gyventojai nuo Libano iki Misrefot Maimo ir sidoniečiai. Aš juos pašalinsiu iš izraelitų akivaizdos, tik padalyk kraštą burtų keliu izraelitams paveldėjimui, kaip tau įsakiau. ⁷ Padalyk kraštą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės”. ⁸ Kita pusė Manaso giminės, kartu su Rubeno ir Gado giminėmis jau gavo paveldėjimą, kurį jiems davė Viešpaties tarnas Mozė Jordano rytinėje pusėje: ⁹ nuo Aroero, esančio Arnono upės pakrantėje, miestą upės viduryje, visą Medebos lygumą iki Dibono, ¹⁰ visus miestus amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone, iki amonitų sienos, ¹¹ Gileadą, gešūriečių ir maakų kraštą, visą Hermono kalnyną, Bašaną iki Salchos, ¹² visą Ogo, kuris karaliavo Aštarote ir Edrėjyje, karalystę Bašane. Jis buvo iš milžinų palikuonių, kuriuos Mozė nugalėjo ir išvarė. ¹³ Tačiau Izraelio vaikai neišvarė gešūriečių ir maakų, kurie liko gyventi tarp Izraelio iki šios dienos. ¹⁴ Tik Levio giminei Mozė nedavė dalies paveldėjimui, nes jų dalis yra Viešpats, Izraelio Dievas, kaip Jis sakė. ¹⁵ Mozė padalino žemes Rubeno giminei pagal jų šeimas. ¹⁶ Jiems teko sritis nuo Aroero miesto, esančio ant Arnono upės kranto, miestas upės viduryje, visa lyguma iki Medebos, ¹⁷ Hešbonas ir visi lygumos miestai: Dibonas, Bamot Baalas, Bet Baal Meonas, ¹⁸ Jahacas, Kedemotas, Mefaatas, ¹⁹ Kirjataimas, Sibma, Ceret Šaharas lygumos kalne, ²⁰ Bet Peoras, Pisgos šlaitai ir Bet Ješimotas. ²¹ Tai karalystė amoritų karaliaus Sihono, kuris karaliavo Hešbone. Mozė užkariavo tuos miestus ir nužudė midjaniečių vadus: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono kunigaikščius, gyvenusius krašte;

²² Karalystes ir tautas Tu atidavei jiems ir paskirstei jas dalimis. Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono kraštą ir Bašano karaliaus Ogo žemę. ²³ Jų vaikus padauginai kaip dangaus žvaigždes ir jiems davei kraštą, kurį pažadėjai jų tėvams. ²⁴ Jų vaikai įėjo ir užėmė tą žemę. Tu pajungei jiems krašto gyventojus, kanaaniečius, ir atidavei juos į jų rankas su jų karaliais ir krašto žmonėmis, kad jie pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.

² Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai. ³ Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

⁵⁵ Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

⁴⁴ Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,

¹² Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti.

⁴ Jis parinko mums paveldėti žemę­garbę Jo mylimojo Jokūbo.

⁶ Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

¹ Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.

³⁶ Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.

⁷ Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština. ⁸ Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.

¹² Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. ¹³ Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės. ¹⁴ Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.

¹⁷ apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.

⁴³ Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti. ⁴⁴ Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą, ⁴⁵ atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

⁷ Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,

⁶ Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.

⁶ Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.

⁹ Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.

³ ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė. ⁴ Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta. ⁵ Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan. ⁶ Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’. ⁷ Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga. ⁸ Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano. ⁹ Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi, ¹⁰ aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą ¹¹ ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę, ¹² į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką. ¹³ Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

⁴⁸ nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

⁵² Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

¹³ Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.

¹⁵ Atsimink, kad vergavai Egipto žemėje, o Viešpats Dievas išlaisvino tave. Todėl šiandien tau tai įsakau.

² Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

¹⁰ Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko, ¹¹ nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave.

⁶⁸ “Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą. ⁶⁹ Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose, ⁷⁰ kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

¹⁴ Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.

²⁷ Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

¹⁵ Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto,

⁹ Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.

⁴ Išgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą:

³ Mūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko.

¹ Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose.

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. ² Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. ³ Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.

⁹ Jis jiems atsakė: “Aš esu hebrajas, garbinu Viešpatį, dangaus Dievą, kuris sukūrė jūrą ir sausumą”.

¹³ Tą pačią valandą kilo didelis žemės drebėjimas, ir dešimta dalis miesto sugriuvo. Nuo žemės drebėjimo žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o likusieji, baimės apimti, atidavė šlovę dangaus Dievui.