Psalms 19 Cross References - Lithuanian

¹ Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus. ² Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. ³ Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. ⁴ Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai­iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose. ⁵ Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku. ⁶ Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti. ⁷ Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius. ⁸ Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę. ⁹ Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai­ tiesa, jie visi iki vieno teisingi. ¹⁰ Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą. ¹¹ Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą. ¹² Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes. ¹³ Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių. ¹⁴ Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau.

⁶ Dievas tarė: “Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!” ⁷ Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko. ⁸ Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas­antroji diena.

¹⁴ Dievas tarė: “Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus. ¹⁵ Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!” Ir taip įvyko.

³ Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,

⁶ Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu­visa jų kareivija.

⁶ Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

¹⁶ Dangūs yra Viešpaties buveinė, o žemę Jis atidavė žmonėms.

³ Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės! ⁴ Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys!

¹ Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje! ² Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės!

²² Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi. ²³ Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro kaip tuštybę. ²⁴ Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus. ²⁵ “Su kuo mane palyginsite ir į ką Aš panašus?”­klausia Šventasis. ²⁶ Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.

¹¹ Taip turite jiems sakyti: “Dievai, kurie nepadarė nei dangaus, nei žemės, turi pradingti nuo žemės ir iš šios padangės”. ¹² Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus.

³ Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą­kaip žvaigždės per amžių amžius.

¹⁹ Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. ²⁰ Jo neregimosios ypatybės­Jo amžinoji galybė ir dievystė­nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.

¹⁷ Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei, ¹⁸ valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

²² Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!”

²⁰ Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė būgną, ir visos moterys, eidamos paskui ją su būgnais, šoko. ²¹ Mirjama pritardama giedojo: “Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą”.

⁷ Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis! ⁸ Kas tas šlovės Karalius? Tai Viešpats, stiprus ir galingas. Tai Viešpats, galiūnas kovoje. ⁹ Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis! ¹⁰ Kas tas šlovės Karalius? Kareivijų Viešpats­Jis yra šlovės Karalius.

¹⁶ Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

³ Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums, ⁴ neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė. ⁵ Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams, ⁶ kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

¹ Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite. ² Tieskite savo rankas į Jo šventyklą ir laiminkite Viešpatį. ³ Tegul iš Siono tave laimina Dievas, kuris sutvėrė dangų ir žemę.

⁸ Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas. ⁹ Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas.

¹² jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai,

¹⁹ Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.

¹⁹ Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms.

¹⁴ Dievas tarė: “Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus. ¹⁵ Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!” Ir taip įvyko. ¹⁶ Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.

³ Jis atsiminė savo gailestingumą ir tiesą, žadėtą Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė Dievo išgelbėjimą.

² Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

⁶ Jis sako: “Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių”.

² Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.

¹⁸ Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! “Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai­iki pasaulio pakraščių”.

¹³ Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų. ¹⁴ Mes nepersistengiame,­tarytum nebūtume pasiekę jūsų,­nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus. ¹⁵ Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas, ¹⁶ kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje.

⁵ Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.

¹⁰ Aš labai džiaugsiuos Viešpačiu, mano siela džiūgaus Dieve! Nes Jis apvilko mane išgelbėjimo rūbais, apsiautė teisumo apsiaustu kaip sužadėtinį, kuris užsideda papuošalą ant galvos, kaip sužadėtinę, pasipuošusią papuošalais.

⁵ Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas džiaugsis tavimi.

²⁹ Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.

²⁴ Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte! ²⁵ Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes­nevystantį. ²⁶ Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas,

¹³ Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, ¹⁴ veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.

¹ Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, ² žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

¹⁴ Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.

³ Ar Jo pulkai suskaičiuojami? Kam Jo šviesa neužteka?

³ Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas!

⁹ Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,

²³ jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau.

⁶ Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; ⁷ mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas. ⁸ Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos; ⁹ užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų.

¹⁸ Atsisėdęs į karalystės sostą, jis pasidarys šito įstatymo nuorašą iš Levio giminės kunigų, ¹⁹ laikys jį pas save ir skaitys visas savo gyvenimo dienas, kad išmoktų bijoti Viešpaties, savo Dievo, ir laikytis žodžių bei paliepimų, surašytų įstatyme, ²⁰ kad jo širdis nepasikeltų į puikybę prieš brolius ir jis nenukryptų nuo įstatymo nei į kairę, nei į dešinę, kad ilgai karaliautų jis ir jo vaikai Izraelyje”.

⁴ Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.

⁸ Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis.

⁵ Tokie yra mano namai su Dievu. Jis su manimi sudarė amžiną sandorą, tvirtą ir nekintamą. Mano išgelbėjimas ir mano troškimai kyla iš Jo.

¹² Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.

³⁰ Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

³ Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.

¹ Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius! ² Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis. ³ Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums, ⁴ neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė. ⁵ Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams, ⁶ kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams, ⁷ kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

⁵ Tavo liudijimai labai patikimi. Tavo namus puošia šventumas, Viešpatie, per amžius.

⁷ Jo rankų darbai­teisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami.

⁹ Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.

¹⁴ Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.

²⁴ Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.

⁷² Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.

⁹⁶ Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis. ⁹⁷ Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną. ⁹⁸ Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. ⁹⁹ Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. ¹⁰⁰ Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

¹⁰⁵ Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.

¹¹¹ Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.

¹²⁷ Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą. ¹²⁸ Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

¹³⁰ Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.

¹⁵² Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.

¹⁹ Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus. ²⁰ Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!

⁴ kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? ²³ Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

¹⁶ Saugok liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių.

²⁰ Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.

³² Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima. ³³ O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,

³⁹ Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

⁴³ Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą”.

² Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

² Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

⁴ O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.

¹⁶ Kristaus žodis tegul tarpsta jumyse. Mokykite ir įspėkite vieni kitus visokeriopa išmintimi, su dėkinga širdimi giedokite Viešpačiui psalmes, himnus ir dvasines giesmes.

⁸ Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo,

¹⁹ Bet tvirtai stovi Dievo pamatas, turintis tokį antspaudą: “Viešpats pažįsta savuosius” ir: “Tepasitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris šaukiasi Kristaus vardo”.

¹⁵ Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje. ¹⁶ Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, ¹⁷ kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.

¹⁸ Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje. ¹⁹ Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,

¹⁷ Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.

²¹ Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. ²² Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. ²³ Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. ²⁴ Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. ²⁵ Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

⁹ Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toks: Jis paliudijo apie savo Sūnų. ¹⁰ Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi liudijimą savyje. Kas netiki Dievu, tas Jį melagiu laiko, nes nepatikėjo liudijimu, kuriuo Dievas paliudijo apie savo Sūnų. ¹¹ O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje. ¹² Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.

¹⁰ Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis pasakė: “Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia”.

⁵ nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų”.

¹⁶ Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus”.

⁵ Štai aš mokiau jus nuostatų ir įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs vykdytumėte juos žemėje, kurią paveldėsite. ⁶ Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’.

¹¹ tada į tą vietą, kurią Viešpats, jūsų Dievas, išsirinks savo vardui, atnešite visa, ką įsakiau: deginamąsias aukas, dešimtines, jūsų pirmųjų vaisių aukas ir visa, ką būsite pažadėję Viešpačiui. ¹² Ten Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje, džiaugsitės jūs, jūsų sūnūs ir dukterys, tarnai ir tarnaitės, taip pat ir levitai, gyvenantys jūsų miestuose, nes jie neturi jokios dalies nei paveldėjimo tarp jūsų.

¹¹ Viešpaties, tavo Dievo, akivaizdoje džiaukis tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, levitas, gyvenantis tavo apylinkėje, ateivis, našlaitis ir našlė, kurie su tavimi gyvena, toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinko savo vardui.

¹⁴ Džiaukis šventėje tu, tavo sūnus, duktė, tarnas, tarnaitė, ateivis, našlaitis bei našlė, kurie gyvena tavo apylinkėje.

¹² Visi žmonės nuėję valgė, gėrė ir dalinosi su vargšais, nes jie suprato žodžius, kurie jiems buvo paskelbti.

¹³ Tu nužengei ant Sinajaus kalno ir kalbėjaisi su jais iš dangaus; davei jiems teisingus potvarkius, tikrus įstatymus, gerus nuostatus ir įsakymus.

⁶ Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

³ Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.

⁸ Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje”.

⁴⁵ kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!

¹² Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.

¹⁶ Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.

⁴⁰ Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.

⁵⁴ Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.

⁸⁰ Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

⁹² Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.

¹²¹ Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.

¹²⁸ Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.

¹⁴³ Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.

¹⁷¹ Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.

⁶ Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

²³ Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

⁵ Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

⁵ Tu sutinki tą, kuris su džiaugsmu elgiasi teisiai, atsimena Tave ir Tavo kelius. Tu buvai užsirūstinęs, nes mes nuolat nusidėdavome. Ar dar išgelbėsi mus?

¹⁶ Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve!

²⁷ Aš įdėsiu į jus savo dvasią ir padarysiu, kad vaikščiotumėte pagal mano nuostatus ir vykdytumėte mano sprendimus.

¹⁷ Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu. ¹⁸ Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau. ¹⁹ Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems, ²⁰ neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą.

²⁰ nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

⁷ Ką tad pasakysime? Gal įstatymas yra nuodėmė? Jokiu būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo. Nebūčiau suvokęs geismo, jei įstatymas nebūtų pasakęs: “Negeisk!”

¹² Todėl įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras. ¹³ Vadinasi, geras dalykas tapo man mirtimi? Jokiu būdu! Bet nuodėmė pasirodė nuodėme tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku,­kad per įsakymą nuodėmė taptų be galo nuodėminga. ¹⁴ Nes mes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmei.

²² Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu.

¹⁹ Aš per įstatymą numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui.

¹⁰ Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: “Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo”. ¹¹ Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes “teisusis gyvens tikėjimu”. ¹² O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet “kas juos vykdo, tas gyvens jais”. ¹³ Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: “Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio”,­

²¹ Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.

¹² “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

¹⁸ Trečią dieną Juozapas jiems tarė: “Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

¹ “Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.

⁸ Kuri kita didelė tauta turi nuostatus ir įsakymus tokius teisingus, kaip šis įstatymas, kurį šiandien skelbiu jums?

²⁴ Tik bijokite Viešpaties ir Jam ištikimai tarnaukite visa savo širdimi. Jūs matėte, kokių didelių dalykų Jis padarė dėl jūsų.

³ Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus. ⁴ Jezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.

¹² Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės.

¹⁵ Valdytojai, buvę iki manęs, skriaudė žmones, imdami iš jų duonos ir vyno ir keturiasdešimt šekelių sidabro; taip pat ir jų tarnai išnaudojo tautą, bet aš taip nedariau, bijodamas Dievo.

⁵ Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

¹¹ Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės. ¹² Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti? ¹³ Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų. ¹⁴ Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.

¹ Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.

⁶ Tavo teisumas­kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai­kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!

¹ Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui, ² kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.

¹⁰ Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

¹³ Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius.

¹ Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

⁷ Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.

³⁹ Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.

⁶² Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.

⁷⁵ Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.

¹⁰⁶ Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.

¹³⁷ Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai. ¹³⁸ Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.

¹⁴² Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.

¹⁹ Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus.

¹³ Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

⁸ Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs.

²² Tie atsakė: “Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, turintis gerą vardą visoje žydų tautoje, gavo iš šventojo angelo nurodymą pakviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo žodžių”.

² Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.

¹⁰ kaip parašyta: “Nėra teisaus, nėra nė vieno. ¹¹ Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. ¹² Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! ¹³ Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. ¹⁴ Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, ¹⁵ jų kojos eiklios kraujo pralieti, ¹⁶ jų keliuose griuvimas ir vargas. ¹⁷ Jie nepažino taikos kelio, ¹⁸ ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė”.

²² Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems­griežtumas, o tau­gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip­ir tu būsi iškirstas!

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!

⁷ Aš dar išgirdau kitą, nuo aukuro sakant: “Taip, visagali Viešpatie Dieve, tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!”

² nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis”.

²⁶ Žmonės, įėję į mišką, matė varvantį medų, tačiau nė vienas neragavo jo, nes bijojo prakeikimo. ²⁷ Jehonatanas negirdėjo, kaip jo tėvas prisaikdino tautą. Jis lazdos galu pakabino medaus ir pakėlė ranką prie savo burnos. Ir jo akys nušvito. ²⁸ Vienas iš žmonių tarė: “Tavo tėvas prisaikdino tautą, sakydamas: ‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris šiandien valgytų’ ”. Ir žmonės buvo išsekę. ²⁹ Jehonatanas atsakė: “Mano tėvas pridarė bėdos žemėje. Žiūrėkite, kaip nušvito mano akys, kai paragavau truputį medaus.

¹⁵ Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą. ¹⁶ Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru. ¹⁷ Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.

⁵ Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

¹⁰³ Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

¹²⁷ Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.

¹³ Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, ¹⁴ nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. ¹⁵ Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

¹⁰ Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą. ¹¹ Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.

¹⁹ Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.

¹⁶ Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

¹³ Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

¹⁰ Kiekvienoje byloje, kuri jums bus pavesta jūsų brolių, gyvenančių savo miestuose, ar tai būtų dėl kraujo praliejimo, įstatymo, įsakymo, nuostatų ar potvarkių laužymo, mokykite juos, kad jie nenusikalstų Viešpačiui ir kad Viešpaties bausmė nepaliestų jūsų ir jūsų brolių. Taip darykite ir nenusikalsite.

¹¹ Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.

¹⁶ Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė. ¹⁷ Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė. ¹⁸ Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

²² Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi. ²³ Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

¹⁸ Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

¹⁸ Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

¹⁰ Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais. ¹¹ Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.

¹⁷ “Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu. ¹⁸ Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi’, bet tu neįspėsi jo ir nepamokysi, kad jis paliktų savo nedorą kelią ir išliktų gyvas, nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. ¹⁹ Jei tu įspėsi nedorėlį, bet jis neatsivers nuo savo nedorybių ir nepakeis savo kelių, jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet tu išgelbėsi savo sielą. ²⁰ Jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. ²¹ Jei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklausė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą”.

³ jeigu jis, artėjant kardui, pūs trimitą ir taip įspės tautą ⁴ ir jei kas nors nepaisys įspėjimo, girdėdamas trimito garsą, ir kardas sunaikins jį, tai jo kraujas bus ant jo paties galvos, ⁵ nes jis girdėjo trimitą, bet nepaisė. O kas paklausys įspėjimo, išgelbės savo gyvybę. ⁶ Bet jei sargybinis matys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir neįspės tautos, o kardas užmuš ką nors, tai jis bus užmuštas už savo kaltę, bet jo kraujo Aš pareikalausiu iš sargybinio rankų’. ⁷ Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraeliui. Todėl tu girdėsi mano žodį ir įspėsi juos mano vardu. ⁸ Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Nedorėli, tu mirsi!’, o tu jam nieko nesakysi ir neįspėsi dėl jo nedoro kelio, tai jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų. ⁹ Jei tu įspėsi nedorėlį dėl jo nusikaltimų, bet jis tavęs neklausys, jis mirs dėl savo nusikaltimų, o tu išgelbėsi savo sielą.

⁷ Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: “Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?

⁴ kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

⁶ Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.

¹⁸ kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

³¹ Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną.

¹⁴ Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus.

¹⁴ Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčiuosius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!

⁶ O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina. ⁷ Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie tuo metu dar nematomus dalykus, būdamas dievobaimingas, pastatė arką savo šeimai išgelbėti; tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.

²⁶ Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį.

²⁵ Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.

⁸ Žiūrėkime savęs, kad neprarastume, ką esame nuveikę, bet kad gautume visą atlygį.

¹³ Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė: “Rašyk: ‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip,­sako Dvasia,­ kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’ ”.

² “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta, ³ tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį. ⁴ Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus. ⁵ Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn. ⁶ Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją ⁷ ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės. ⁸ Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus, ⁹ abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį. ¹⁰ Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro. ¹¹ Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą ¹² išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai. ¹³ Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti, ¹⁴ bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo. ¹⁵ Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje. ¹⁶ Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn ¹⁷ ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą; ¹⁸ ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje. ¹⁹ Veršio taukus sudegins ant aukuro; ²⁰ padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis. ²¹ Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę. ²² Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą, ²³ bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę. ²⁴ Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę. ²⁵ Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje. ²⁶ Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista. ²⁷ Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu, ²⁸ o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką. ²⁹ Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje. ³⁰ Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje. ³¹ Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista. ³² O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika. ³³ Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos. ³⁴ Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje. ³⁵ Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista”.

²⁴ Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.

¹² Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.

² Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

⁵ Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina. ⁶ Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties. ⁷ Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą. ⁸ Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai. ⁹ Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk. ¹⁰ Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

³ Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

⁸ Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje.

² Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.

⁶ Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.

²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. ²⁴ Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!

⁶ Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai. Mes visi vystame kaip lapai, mūsų piktadarystės blaško mus kaip vėjas.

⁹ Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!

⁴ Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats.

⁷ o į antrąją­kartą per metus vienas tik vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį aukoja už save ir už tautos nuodėmes, padarytas dėl nežinojimo.

⁷ O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.

⁶ Dievas tarė jam sapne: “Aš žinau, kad tai darei nekalta širdimi, todėl tave sulaikiau, kad man nenusidėtum ir jos nepaliestum.

¹⁴ Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.

³⁰ Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos, ³¹ nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.

¹² Kas įžūliai nepaklustų kunigui, kuris tarnauja Viešpačiui, tavo Dievui, ar teisėjui, toks asmuo temiršta. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio. ¹³ Visa tauta išgirs, bijos ir daugiau įžūliai nesielgs.

³² Dovydas atsakė Abigailei: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti. ³³ Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti. ³⁴ Tikrai, kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro”.

³⁹ Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: “Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos”. Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti.

¹³ Taip mirė Saulius dėl savo nusikaltimo Viešpačiui ir Jo žodžiui, kurio jis nesilaikė, ir dėl to, kad ieškojo patarimo pas mirusiųjų dvasių iššaukėją. ¹⁴ Jis neieškojo Viešpaties, todėl Viešpats nužudė jį ir atidavė karalystę Jesės sūnui Dovydui.

¹⁰ Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.

⁷ Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

²³ Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.

¹¹ Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.

¹³³ Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.

¹⁶ Todėl stengiuosi visuomet turėti tyrą sąžinę prieš Dievą ir prieš žmones.

¹² Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams. ¹³ Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam­kaip teisumo ginklus. ¹⁴ Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.

¹⁶ Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą. ¹⁷ Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti; ¹⁸ ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais. ¹⁹ Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi. ²⁰ Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo. ²¹ Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis. ²² O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisių­šventumą, ir kaip baigtį­amžinąjį gyvenimą.

¹⁰ o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems,

⁴ Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką, ⁵ tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.

²⁵ Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.

¹ Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus. ² Išklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi.

¹ “Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe! ² Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

¹⁵ Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.

¹⁸ Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs. ¹⁹ Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą. ²⁰ Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

³⁴ Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

¹⁰⁸ Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.

⁸ Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

¹⁴ Taip sako Viešpats, jūsų atpirkėjas, Izraelio Šventasis: “Dėl jūsų sulaužiau Babilono skląsčius, chaldėjų džiaugsmą paverčiau vaitojimu.

⁶ Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: “Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo.

⁴ Mūsų atpirkėjas­kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas.

⁵ Tavo Kūrėjas yra tavo vyras, kareivijų Viešpats­Jo vardas. Tavo atpirkėjas yra Izraelio Šventasis, Jis bus vadinamas pasaulio Dievu.

¹⁶ turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.

¹⁰ ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių,­Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.

¹⁴ Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.

⁴ Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.

¹⁵ Todėl per Jį visada aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą garbinančių lūpų vaisių.

¹⁸ žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, ¹⁹ bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.

⁵ ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.

⁹ Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: “Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.