Bible verses about "helpmate" | Lithuanian

¹ Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai. ² Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. ³ Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė. ⁴ Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų, ⁵ ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti. ⁶ Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių. ⁷ Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela. ⁸ Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. ⁹ Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo. ¹⁰ Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes. ¹¹ Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas. ¹² Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį. ¹³ Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį. ¹⁴ Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas. ¹⁵ Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų. ¹⁶ Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, ¹⁷ bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”. ¹⁸ Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”. ¹⁹ Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas. ²⁰ Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui. ²¹ Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. ²² Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų. ²³ Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”. ²⁴ Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu. ²⁵ Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

²⁴ Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

²⁸ Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!

⁷ Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.

² O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti;

²⁷ Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.

¹⁰ Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus. ¹¹ Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno. ¹² Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta. ¹³ Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis. ¹⁴ Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli. ¹⁵ Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą. ¹⁶ Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną. ¹⁷ Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas. ¹⁸ Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį. ¹⁹ Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba. ²⁰ Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui. ²¹ Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais. ²² Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai. ²³ Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais. ²⁴ Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams. ²⁵ Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį. ²⁶ Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas. ²⁷ Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos. ²⁸ Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją: ²⁹ ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’ ³⁰ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. ³¹ Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

¹⁸ Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”.