Bible verses about "leprosy" | Lithuanian

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu. ³ Pašalinkite tokius vyrus ir tokias moteris, kad jie nesuteptų stovyklos, kurios viduryje Aš gyvenu”.

² “Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ² “Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų. ³ Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu. ⁴ O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms, ⁵ o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms. ⁶ Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus. ⁷ Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi, ⁸ jį paskelbs nešvariu,­tai raupsai. ⁹ Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą. ¹⁰ Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa, ¹¹ tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus. ¹² Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis, ¹³ kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus. ¹⁴ O jei pasirodys gyva mėsa, ¹⁵ tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai. ¹⁶ O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų, ¹⁷ kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu. ¹⁸ Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų, ¹⁹ bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą. ²⁰ Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga. ²¹ Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms; ²² jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu,­tai raupsai. ²³ O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas,­žmogus švarus. ²⁴ Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą, ²⁵ kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga. ²⁶ Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms ²⁷ ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai. ²⁸ O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu. ²⁹ Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas. ³⁰ Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai. ³¹ O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms ³² ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos, ³³ tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms. ³⁴ Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus. ³⁵ O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės, ³⁶ kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku­žmogus nešvarus. ³⁷ Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu. ³⁸ Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje, ³⁹ kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas,­žmogus švarus. ⁴⁰ Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus. ⁴¹ Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus. ⁴² O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo, ⁴³ tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu. ⁴⁴ Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai. ⁴⁵ Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’ ⁴⁶ Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos. ⁴⁷ Jei vilnonis ar drobinis drabužis ⁴⁸ ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio ⁴⁹ turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui, ⁵⁰ kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms. ⁵¹ Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai. ⁵² Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai. ⁵³ O jei matys tašką nepadidėjusį, ⁵⁴ lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms. ⁵⁵ Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių. ⁵⁶ Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio. ⁵⁷ Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas. ⁵⁸ Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus. ⁵⁹ Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais”.

²⁷ Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius”. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas.

³ Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir tuojau raupsai išnyko.

¹³ Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir iškart raupsai pranyko. ¹⁴ Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: “Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti”.

⁴ Jėzus pasakė jam: “Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti”.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą, ³ kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų, ⁴ įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo. ⁵ Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens, ⁶ kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje ⁷ ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus. ⁸ Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas. ⁹ Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną. ¹⁰ Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus. ¹¹ Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo. ¹² Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje. ¹³ Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa. ¹⁴ Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius. ¹⁵ Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną ¹⁶ ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus. ¹⁷ Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių ¹⁸ ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu. ¹⁹ Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ²⁰ padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas. ²¹ O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus ²² ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai. ²³ Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon. ²⁴ Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje. ²⁵ Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius. ²⁶ Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną, ²⁷ padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje, ²⁸ pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju. ²⁹ Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu. ³⁰ Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­ ³¹ aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi. ³² Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui”. ³³ Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ³⁴ “Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose, ³⁵ jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose. ³⁶ Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus. ³⁷ Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos, ³⁸ išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms. ³⁹ Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius, ⁴⁰ lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje, ⁴¹ namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje, ⁴² išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu. ⁴³ Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus, ⁴⁴ kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs. ⁴⁵ Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto. ⁴⁶ Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro; ⁴⁷ kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius. ⁴⁸ Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais. ⁴⁹ Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo. ⁵⁰ Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens, ⁵¹ ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus. ⁵² Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus. ⁵³ Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas. ⁵⁴ Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius, ⁵⁵ raupsus drabužiuose ir namuose; ⁵⁶ randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus, ⁵⁷ kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus”.

³ Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: “Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?

⁸ Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!

¹⁴ Pamatęs juos, Jis tarė: “Eikite, pasirodykite kunigams!” Ir beeidami jie pasveiko.

⁴⁶ Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.

⁴⁵ Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’ ⁴⁶ Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ² “Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų. ³ Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu. ⁴ O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms, ⁵ o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms. ⁶ Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus. ⁷ Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi, ⁸ jį paskelbs nešvariu,­tai raupsai. ⁹ Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą. ¹⁰ Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa, ¹¹ tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus. ¹² Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis, ¹³ kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus. ¹⁴ O jei pasirodys gyva mėsa, ¹⁵ tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai. ¹⁶ O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų, ¹⁷ kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu. ¹⁸ Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų, ¹⁹ bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą. ²⁰ Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga. ²¹ Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms; ²² jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu,­tai raupsai. ²³ O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas,­žmogus švarus. ²⁴ Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą, ²⁵ kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga. ²⁶ Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms ²⁷ ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai. ²⁸ O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu. ²⁹ Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas. ³⁰ Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai. ³¹ O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms ³² ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos, ³³ tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms. ³⁴ Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus. ³⁵ O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės, ³⁶ kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku­žmogus nešvarus. ³⁷ Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu. ³⁸ Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje, ³⁹ kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas,­žmogus švarus. ⁴⁰ Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus. ⁴¹ Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus. ⁴² O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo, ⁴³ tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu. ⁴⁴ Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai. ⁴⁵ Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’ ⁴⁶ Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos. ⁴⁷ Jei vilnonis ar drobinis drabužis ⁴⁸ ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio ⁴⁹ turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui, ⁵⁰ kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms. ⁵¹ Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai. ⁵² Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai. ⁵³ O jei matys tašką nepadidėjusį, ⁵⁴ lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms. ⁵⁵ Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių. ⁵⁶ Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio. ⁵⁷ Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas. ⁵⁸ Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus. ⁵⁹ Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais”.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą, ³ kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų, ⁴ įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo. ⁵ Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens, ⁶ kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje ⁷ ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus. ⁸ Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas. ⁹ Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną. ¹⁰ Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus. ¹¹ Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo. ¹² Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje. ¹³ Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa. ¹⁴ Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius. ¹⁵ Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną ¹⁶ ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus. ¹⁷ Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių ¹⁸ ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu. ¹⁹ Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ²⁰ padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas. ²¹ O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus ²² ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai. ²³ Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon. ²⁴ Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje. ²⁵ Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius. ²⁶ Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną, ²⁷ padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje, ²⁸ pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju. ²⁹ Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu. ³⁰ Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­ ³¹ aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi. ³² Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui”. ³³ Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: ³⁴ “Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose, ³⁵ jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose. ³⁶ Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus. ³⁷ Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos, ³⁸ išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms. ³⁹ Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius, ⁴⁰ lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje, ⁴¹ namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje, ⁴² išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu. ⁴³ Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus, ⁴⁴ kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs. ⁴⁵ Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto. ⁴⁶ Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro; ⁴⁷ kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius. ⁴⁸ Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais. ⁴⁹ Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo. ⁵⁰ Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens, ⁵¹ ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus. ⁵² Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus. ⁵³ Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas. ⁵⁴ Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius, ⁵⁵ raupsus drabužiuose ir namuose; ⁵⁶ randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus, ⁵⁷ kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus”.

¹² Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ¹³ ir garsiai šaukė: “Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!” ¹⁴ Pamatęs juos, Jis tarė: “Eikite, pasirodykite kunigams!” Ir beeidami jie pasveiko.

⁴⁰ Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: “Jeigu nori, gali mane padaryti švarų”. ⁴¹ Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” ⁴² Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.