Bible verses about "morning" | Lithuanian

⁵ Vaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: “Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse”. Taip Jobas visuomet darydavo.

¹¹ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

¹⁴ Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!

⁴ Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį paguosti nuvargusį. Kiekvieną rytą Jis žadina mane, kad klausyčiau Jo mokymo; ⁵ Viešpats Dievas atvėrė man ausis, aš nesipriešinau ir nesitraukiau.

⁴ “Ką darysiu tau, Efraimai? Ką darysiu tau, Judai? Jūsų gerumas kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri greitai išnyksta.

¹ Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!

¹ Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus. ² Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės. ³ Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę. ⁴ Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse. ⁵ Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. ⁶ Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus. ⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto; ⁸ tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams. ⁹ Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais, ¹⁰ tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno. ¹¹ Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, ¹² nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi. ¹³ Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, ¹⁴ nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. ¹⁵ Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. ¹⁶ Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė. ¹⁷ Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė. ¹⁸ Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko. ¹⁹ Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus. ²⁰ Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa. ²¹ Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą. ²² Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui; ²³ tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups. ²⁴ Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus. ²⁵ Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis. ²⁶ Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum. ²⁷ Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia. ²⁸ Nesakyk savo artimui: “Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu”, kai turi su savimi. ²⁹ Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs. ³⁰ Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė. ³¹ Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių. ³² Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam. ³³ Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina. ³⁴ Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę. ³⁵ Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

¹ Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. ² Jis pradžioje buvo pas Dievą. ³ Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. ⁴ Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. ⁵ Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. ⁶ Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. ⁷ Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. ⁸ Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą. ⁹ Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. ¹⁰ Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. ¹¹ Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė. ¹² Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais­ tiems, kurie tiki Jo vardą, ¹³ kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę. ¹⁴ Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę­šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos. ¹⁵ Jonas apie Jį liudija ir šaukia: “Čia Tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris eina paskui mane, pirmesnis už mane yra, nes Jis buvo anksčiau už mane”. ¹⁶ Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės. ¹⁷ Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų. ¹⁸ Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė. ¹⁹ Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: “Kas tu esi?” ²⁰ Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: “Aš nesu Kristus!” ²¹ Jie klausė: “Tai kas gi? Gal Elijas?” Jis atsakė: “Ne!”­“Tai gal tu pranašas?” Jis atsakė: “Ne!” ²² Tada jie tęsė: “Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?” ²³ Jis tarė: “Aš­‘dykumoje šaukiančiojo balsas: Ištiesinkite Viešpačiui kelią!’, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas”. ²⁴ Atsiųstieji buvo iš fariziejų. ²⁵ Jie dar jį paklausė: “Tai kodėl krikštiji, jei nesi nei Kristus, nei Elijas, nei pranašas?” ²⁶ Jonas jiems atsakė: “Aš krikštiju vandeniu,­bet tarp jūsų stovi Tas, kurio jūs nepažįstate. ²⁷ Jis yra Tas, kuris po manęs ateina, kuris pirmesnis už mane yra. Jam aš nevertas atrišti sandalų dirželio”. ²⁸ Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo. ²⁹ Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! ³⁰ Čia Tas, apie kurį pasakiau: po manęs ateina vyras, kuris pirmesnis už mane yra, nes anksčiau už mane buvo. ³¹ Aš Jo nepažinojau, bet tam, kad Jis būtų apreikštas Izraeliui, atėjau krikštyti vandeniu”. ³² Jonas paliudijo, sakydamas: “Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo. ³³ Aš Jo nepažinojau, bet Tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. ³⁴ Ir aš mačiau, ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus”. ³⁵ Kitą dieną vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. ³⁶ Išvydęs einantį Jėzų, jis tarė: “Štai Dievo Avinėlis!” ³⁷ Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nusekė paskui Jėzų. ³⁸ Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, paklausė: “Ko ieškote?” Jie atsakė: “Rabi (tai reiškia: “Mokytojau”), kur gyveni?” ³⁹ Jis jiems tarė: “Ateikite ir pamatysite”. Jie nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. ⁴⁰ Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nusekė paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus. ⁴¹ Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: “Radome Mesiją!” (išvertus tai reiškia: “Kristų”). ⁴² Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: “Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas” (išvertus tai reiškia: “Akmuo”). ⁴³ Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: “Sek paskui mane!” ⁴⁴ Pilypas buvo iš Betsaidos­Andriejaus ir Petro miesto. ⁴⁵ Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: “Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai­ Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”. ⁴⁶ Natanaelis jam tarė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Pilypas atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!” ⁴⁷ Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!” ⁴⁸ O Natanaelis Jam sako: “Iš kur mane pažįsti?” Jėzus atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”. ⁴⁹ Natanaelis sušuko: “Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!” ⁵⁰ Jėzus atsakė: “Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų”. ⁵¹ Ir pridūrė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus”.

¹² Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą,

⁶ Mano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto.

⁵ Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

³ Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu.

²² Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. ²³ Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

⁸ Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.