Bible verses about "relaxing" | Lithuanian

¹ Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje. ² Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę. ³ Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant. ⁴ Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę. ⁵ Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti. ⁶ Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė. ⁷ Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas. ⁸ Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje! ⁹ Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus. ¹⁰ “Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!” ¹¹ Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

¹⁴ Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę­šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos.

¹² Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais­ tiems, kurie tiki Jo vardą,

¹ Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. ² Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. ³ Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,­man nėra iš to jokios naudos. ⁴ Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. ⁵ Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, ⁶ nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; ⁷ visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. ⁸ Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, ⁹ nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. ¹⁰ Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. ¹¹ Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. ¹² Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada­veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. ¹³ Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė­šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.

¹⁶ Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,

¹ Judas, Jėzaus Kristaus tarnas, Jokūbo brolis, Dievo Tėvo pašventintiems ir Jėzuje Kristuje išsaugotiems pašauktiesiems: ² tepadaugėja jums gailestingumas, ramybė ir meilė! ³ Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad narsiai kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems. ⁴ Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų. ⁵ Aš noriu jums priminti, nors jūs tai jau žinote, kad Viešpats, pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto žemės, paskui pražudė tuos, kurie netikėjo. ⁶ Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui. ⁷ Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę. ⁸ Taip ir šitie sapnuotojai suteršia kūną, niekina viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems. ⁹ Kai arkangelas Mykolas, besiginčydamas su velniu, varžėsi dėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško kaltinimo, bet pasakė: “Tesudraudžia tave Viešpats!” ¹⁰ Šitie šmeižia, ko neišmano, ir pažindami tik gyvuliškus instinktus, juose genda. ¹¹ Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu. ¹² Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie­lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti. ¹³ Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė. ¹⁴ Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: “Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų ¹⁵ įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai”. ¹⁶ Jie visada murma, nepatenkinti savo dalia, gyvena geismais; jų lūpos kalba išpūstus žodžius, jie pataikauja žmonėms dėl savo naudos. ¹⁷ O jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie anksčiau buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų. ¹⁸ Jie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais. ¹⁹ Tai tie, kurie įneša susiskaldymą, sieliniai, neturintys Dvasios žmonės. ²⁰ Bet jūs, mylimieji, statydami save ant savo švenčiausiojo tikėjimo, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje, ²¹ išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui. ²² Vieniems, kurie abejoja, būkite gailestingi, ²³ kitus bijodami gelbėkite, traukdami iš ugnies, bodėdamiesi net jų kūnu suteršto drabužio. ²⁴ Tam, kuris gali išlaikyti jus nenupuolusius ir savo šlovės akivaizdon pastatyti nepriekaištingus su didžiausiu džiaugsmu, ²⁵ vieninteliam išmintingajam Dievui, mūsų Gelbėtojui, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tebūna šlovė, didybė, galybė ir valdžia dabar ir per amžius! Amen.

³⁴ Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

⁶ Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad Jis išaukštintų jus metui atėjus.

¹ Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, ² sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!” ³ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. ⁴ Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! ⁵ Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, ⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. ⁷ Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. ⁸ Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą, ⁹ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine. ¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės. ¹¹ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose. ¹² Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį. ¹³ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną. ¹⁴ “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta. ¹⁵ Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu. ¹⁶ Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

¹ Viešpats yra mano ganytojas­aš nestokosiu. ² Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų. ³ Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo. ⁴ Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane. ⁵ Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina. ⁶ Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.

¹⁰ Nesirūpink, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.

¹ Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą. ² Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites. ³ Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės. ⁴ Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto. ⁵ Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu. ⁶ Jo kūnas buvo kaip berilis, veidas­kaip žaibas, akys­kaip fakelai, rankos ir kojos­kaip žėrintis varis, o žodžių garsas­kaip didelės minios triukšmas. ⁷ Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė. ⁸ Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų. ⁹ Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę. ¹⁰ Ranka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų. ¹¹ Jis man tarė: “Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!” Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas. ¹² Jis toliau kalbėjo: “Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių. ¹³ Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių, ¹⁴ ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai”. ¹⁵ Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti. ¹⁶ Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: “Mano viešpatie! Regėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų. ¹⁷ Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo”. ¹⁸ Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas. ¹⁹ Jis tarė: “Nebijok, didžiai mylimas vyre! Ramybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!” Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: “Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!” ²⁰ Jis atsakė: “Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis. ²¹ Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis”.

²⁵ Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

⁶ Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.