Job 13 Cross References - Lithuanian

¹ “Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato. ² Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus. ³ Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu. ⁴ Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai. ⁵ Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį. ⁶ Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą. ⁷ Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį? ⁸ Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti? ⁹ Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus? ¹⁰ Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą. ¹¹ Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų? ¹² Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis. ¹³ Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų. ¹⁴ Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose? ¹⁵ Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje. ¹⁶ Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje. ¹⁷ Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą. ¹⁸ Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas. ¹⁹ Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią. ²⁰ Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs: ²¹ atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs. ²² Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man. ²³ Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes. ²⁴ Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu? ²⁵ Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą? ²⁶ Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes; ²⁷ Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus. ²⁸ Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių”.

¹² Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

⁹ kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus. ¹⁰ Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams. ¹¹ Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina. ¹² Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi. ¹³ Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais. ¹⁴ Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį. ¹⁵ Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos. ¹⁶ Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

²⁷ Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.

⁸ Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai. ⁹ Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis. ¹⁰ Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

⁹ Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė? ¹⁰ Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas. ¹¹ Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį. ¹² Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą. ¹³ Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko. ¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro. ¹⁵ Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę. ¹⁶ Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis. ¹⁷ Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus. ¹⁸ Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia. ¹⁹ Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius. ²⁰ Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą. ²¹ Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas. ²² Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį. ²³ Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka. ²⁴ Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio, ²⁵ jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.

¹⁷ Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu, ¹⁸ ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

³ Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma. ⁴ Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk. ⁵ Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. ⁶ Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”.

³ Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums, ⁴ neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

³ Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.

³ Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

⁸ Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį? ⁹ Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?

³⁵ ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.

¹⁶ todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba”.

² Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.

⁴ “Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. ⁵ Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu”.

⁷ Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: “Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas.

¹ Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo. ² Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.

⁴ Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate. ⁵ Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

¹⁶ Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti. ¹⁷ Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti. ¹⁸ Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

¹¹ Jūsų verčiamas, tapau kvailiu besigirdamas. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane girti, nes aš ne prastesnis už pačius didžiausius apaštalus, nors esu niekas.

³ Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

¹⁴ Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius? ¹⁵ Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

³⁴ O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų. ³⁵ Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.

⁵ O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

¹⁵ Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.

²² Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.

³ O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! ⁴ Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. ⁵ Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. ⁶ Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. ⁷ Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.

³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

¹⁸ Tada ateikite ir kartu pasvarstysime,­sako Viešpats.­Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna. ¹⁹ Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes. ²⁰ Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas”. Taip kalbėjo Viešpats.

²¹ Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus,­sako Viešpats, Jokūbo karalius.­

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai? ² Tu juos įsodinai, jie įleido šaknis, užaugo, nešė vaisių. Tu esi arti jų burnos, bet toli nuo jų širdies.

² Girdėkite, kalnai, Viešpaties bylą, jūs, tvirtieji žemės pamatai, Viešpaties bylą su Jo tauta­Izraeliu:

¹⁶ Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.

⁷ Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas? ⁸ Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė. ⁹ Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino. ¹⁰ Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. ¹¹ Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

¹ “Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies? ² Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo. ³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. ⁴ Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti. ⁵ Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

²¹ Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.

³ Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą? ⁴ Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

² “Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.

⁵ Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies. ⁶ Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo. ⁷ Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš. ⁸ Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe. ⁹ Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui. ¹⁰ Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako. ¹¹ Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų. ¹² Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono. ¹³ Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą. ¹⁴ Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių. ¹⁵ Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera. ¹⁶ Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje. ¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje. ¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio. ¹⁹ Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje. ²⁰ Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti. ²¹ Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo”.

²⁷ Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane. ²⁸ Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’ ²⁹ Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų, ³⁰ kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną. ³¹ Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė? ³² Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape. ³³ Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė. ³⁴ Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.

⁶ Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius, ⁷ nepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai. ⁸ Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją. ⁹ Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis. ¹⁰ Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave, ¹¹ tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave. ¹² Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės. ¹³ Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis? ¹⁴ Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’. ¹⁵ Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo? ¹⁶ Todėl jie nelaiku žuvo, jų pamatą nunešė tvanas. ¹⁷ Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems? ¹⁸ Jis pripildė jų namus gėrybių, tačiau nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs. ¹⁹ Teisusis mato tai ir džiaugiasi, nekaltieji tyčiojasi iš jų: ²⁰ ‘Mūsų turtai nepražuvo, o tai, ką jie turėjo, suėdė ugnis’. ²¹ Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė. ²² Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį. ²³ Jei grįši prie Visagalio, būsi sutvirtintas ir pašalinsi nedorybę iš savo palapinių, ²⁴ tada krausi auksą kaip dulkes, Ofyro auksą kaip upelių akmenis. ²⁵ Visagalis bus tau apsauga ir tu turėsi gausybę sidabro. ²⁶ Tada gėrėsies Visagaliu ir pakelsi savo akis į Dievą. ²⁷ Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus. ²⁸ Tu nuspręsi, ir bus tau, šviesa švies tau kelyje. ²⁹ Kai žmogus pažemintas, tu sakysi: ‘Yra išaukštinimas’, ir Jis išgelbės nuolankų žmogų. ³⁰ Jis išgelbės ir kaltą; jis bus išgelbėtas dėl tavo rankų švarumo”.

⁶⁹ Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.

¹⁴ Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.

²² Argi nėra balzamo Gileade, argi nėra ten gydytojo? Kodėl neužgyja mano tautos žaizda?

³² Aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus. Jie pasakoja ir klaidina mano tautą savo lengvabūdiškais melais. Aš nesiunčiau jų ir jiems neįsakiau; jie visi yra nenaudingi šitai tautai”,­sako Viešpats.

¹³ Nėra kas rūpintųsi tavimi ir aprištų tavo žaizdas, tu neturi jokių vaistų.

¹¹ Eik į Gileadą, atsinešk balzamo, mergele, Egipto dukra! Veltui vartoji vaistų daugybę, tu nepagysi!

⁴ Silpnųjų nepastiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų nesutvarstėte, paklydusių ir dingusių neieškojote, bet valdėte smurtu ir žiaurumu.

¹³ Efraimas matė savo ligą, ir Judas­savo žaizdą. Tada kreipėsi Efraimas į Asiriją, siuntė pas didį karalių. Bet jis negali jūsų pagydyti nė žaizdos pašalinti.

¹⁷ Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

²⁶ Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.

³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

¹³ Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.

³ Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

² “Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.

² “Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?

² “Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda. ³ Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

¹ Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.

²⁸ Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

³ Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai.

¹³ Išmintingasis tyli tuo metu, nes tai blogas metas.

¹⁹ Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

⁷ Tai sužinojęs, Jotamas užlipo ant Garizimo kalno ir garsiai šaukdamas tarė: “Sichemo vyrai, klausykite manęs, kad ir Dievas jūsų klausytų.

¹ “Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk. ² Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo. ³ Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.

² “Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

⁶ Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą. ⁷ Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.

⁷ Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

² “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? ³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins? ⁴ Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

⁵ Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.

⁴ mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.

²¹ Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu. ²² Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane”.

⁴ Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.

² Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.

⁵ Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta. ⁶ Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį? ⁷ Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį? ⁸ Tai gal “darykime bloga, kad išeitų gera”,­kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

² Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.

² Nesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo. ³ Nepataikauk beturčiui jo byloje.

¹⁵ Teisme teiskite teisingai, neatsižvelgdami, ar tai beturtis, ar žymus asmuo.

²¹ Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.

¹⁹ O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

²³ Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

⁹ Todėl ir Aš jus paniekinsiu ir menkaverčius padarysiu visos tautos akivaizdoje, nes nesilaikėte mano kelių ir buvote šališki įstatymo reikaluose”.

¹⁶ Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

² Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.

³⁶ Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

²¹ argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.

²² Nebesityčiokite, kad jūsų pančiai nebūtų stipriau suveržti! Iš Viešpaties, kareivijų Dievo, aš girdėjau apie numatytą sunaikinimą visoje žemėje.

¹⁰ Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius”.

⁷ Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. ⁸ Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.

⁷ Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temaniui Elifazui: “Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas. ⁸ Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas”.

²¹ Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis. ²² Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

² “Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?

⁹ bet, jeigu atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai.

¹⁶ Juos apims siaubas ir išgąstis. Dėl Tavo rankos galybės jie sustings kaip akmuo, kol pereis Tavo tauta, Viešpatie, kurią įsigijai.

²¹ atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.

²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

¹²⁰ Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

¹³ Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite.

²² Argi nebijote manęs?­sako Viešpats.­Argi nedrebėsite prieš mane? Aš sulaikiau jūrą smėlio riba kaip amžina užtvara, kurios ji neperžengs, nors ir siaus. Nors bangos ir daužytų ją, nepralauš jos.

¹⁰ Tačiau Viešpats yra tikrasis Dievas, gyvasis Dievas ir amžinasis Karalius. Nuo Jo rūstybės dreba žemė ir Jo grūmojimo nepakelia tautos.

²⁸ Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau! ⁴ Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir pagarbins Tave, nes apreikšti Tavo teisūs sprendimai”.

⁷ Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

²⁷ Abraomas atsakė: “Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.

¹⁴ Viešpats liepė Mozei: “Įrašyk tai į knygą atminimui ir perskaityk Jozuei girdint, kad Aš išnaikinsiu atminimą apie amalekiečius iš po dangaus”.

¹⁹ Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.

¹⁶ Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.

¹² Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.

¹⁵ Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

⁷ Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

¹⁴ Jie mirė ir nebeatgis, jie yra šešėliai ir nebeatsikels; Tu aplankei juos ir sunaikinai, jų atminimą išdildei.

¹ Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.

⁹ Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane. ¹⁰ Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

¹¹ Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹⁵ Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą. ¹⁶ Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos­tuštybė.

¹ “Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.

⁵ Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.

³ Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

³ Matydamas, kad jūs nepadedate, aš stačiau savo gyvybę į pavojų ir ėjau prieš amonitus. Viešpats atidavė juos į mano rankas. Kodėl šiandien atėjote kariauti prieš mane?”

⁵ Jis statė į pavojų savo gyvybę, kovodamas su filistinu, ir jo dėka Viešpats suteikė didelį išgelbėjimą Izraeliui. Tu matei tai ir džiaugeisi. Kodėl dabar nori nusidėti prieš nekaltą kraują ir be priežasties nužudyti Dovydą?”

²¹ Moteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: “Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei.

⁴ Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?

¹⁰⁹ Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.

⁵ Kvailys sėdi sudėjęs rankas ir valgo savo kūną.

²⁰ Jis griebs iš dešinės, bet alks, ris iš kairės, bet nepasisotins. Kiekvienas valgys savo kūną.

²⁶ Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis’ ”.

⁶ Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

⁷ nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

¹⁸ Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.

¹⁷ nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

²¹ O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

²⁵ Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės. ²⁶ Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą. ²⁷ Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo. ²⁸ Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje.

¹⁰ Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.

⁵ Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.

³¹ Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’ ³² Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris. ³³ Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių; ³⁴ nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau. ³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą. ³⁶ Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos. ³⁷ Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

² “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”.

⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

⁴ Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.

³² Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

³⁸ Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, ³⁹ nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

²⁰ Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską.

² Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis tapo mano išgelbėjimu. Jis yra mano Dievas, aš Jį šlovinsiu. Jis mano tėvų Dievas, aš Jį aukštinsiu.

¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

⁸ Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą? ⁹ Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį? ¹⁰ Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

¹³ Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.

¹ Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti?

⁶ Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu. ⁷ Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.

¹⁴ Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats, Jis­mano išgelbėjimas.

²¹ Šlovinsiu Tave, nes išklausei mane ir tapai mano išgelbėjimu.

¹ Tuomet tu sakysi: “Aš šlovinu Tave, Viešpatie. Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atslūgo, ir Tu paguodei mane. ² Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas”.

¹⁴ Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: “Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?”

²³ Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais.Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.

⁴⁷ Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’ ”.

⁶ Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.

² “Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.

¹ “Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

² “Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą? ³ Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

²⁰ Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

⁴ Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.

⁷ “Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man. ⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

²⁶ Primink man, bylinėkimės drauge. Kalbėk, kad galėtum pasiteisinti.

³³ Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! ³⁴ Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus.

¹² Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

⁸ Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.

⁵ Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?

⁵ Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis. ⁶ Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu. ⁷ Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

³² Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.

⁷ Viešpats Dievas padės man, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Aš padariau savo veidą kietą kaip titnagas ir žinau, kad nebūsiu pažemintas. ⁸ Arti yra Tas, kuris mane išteisina, kas dabar su manimi ginčysis? Stokite čia. Kas nori su manimi bylinėtis, teateina.

⁹ Aš galvojau: “Nebeminėsiu Jo ir nebekalbėsiu Jo vardu”. Tačiau Jo žodis mano širdyje buvo tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose, aš stengiausi susilaikyti, bet negalėjau.

³³ Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina!

⁸ Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių. ⁹ Viešpats Dievas pašaukė Adomą: “Kur tu esi?” ¹⁰ O tas atsiliepė: “Išgirdau Tavo balsą ir, išsigandęs, kad esu nuogas, pasislėpiau”.

¹² Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.

¹⁵ Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. ¹⁶ Jie šaukė kalnams ir uoloms: “Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės,

³⁴ O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

²⁰ Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,

¹¹ Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?

¹⁵ Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo? ¹⁶ Todėl jie nelaiku žuvo, jų pamatą nunešė tvanas. ¹⁷ Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems?

⁷ Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

¹⁰ Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu.

¹⁶ Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

³² Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

¹⁵ Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.

³ Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man.

⁵ Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?

⁸ Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis, ⁹ tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.

²⁰ Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą, ²¹ argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

²⁰ Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.

¹⁶ Samuelis atsakė: “Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu?

² Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

⁹ Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.

¹¹ Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu.

² “O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo. ³ Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

²¹ Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.

¹⁰ Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.

¹ Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

¹ Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?

²⁴ Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

⁶ Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja: ⁷ “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus? ⁸ Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys? ⁹ Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”

¹⁴ Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

¹⁷ Aš lauksiu Viešpaties, kuris paslėpė savo veidą nuo Jokūbo namų, aš pasitikėsiu Juo.

⁵ Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių.

¹⁵ Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį.

³⁶ Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,

¹⁴ Kaip sena patarlė sako: ‘Iš nedorėlių ateina nedorybės’, bet mano ranka nepakils prieš tave.

³ Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?

¹⁸ Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

¹³ Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg dulkės, nešamos vėjo kalnuose, kaip audros sūkurio blaškomi lapai jos dings.

²⁰ Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę;

²⁰ Ji atsakė: “Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą.

²⁰ Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?

¹¹ Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.

⁷ Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.

³ Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties. ⁴ Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus. ⁵ Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti. ⁶ Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes. ⁷ Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane. ⁸ Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti. ⁹ Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas. ¹⁰ Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave? ¹¹ Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje? ¹² Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje? ¹³ Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave. ¹⁴ Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą? ¹⁵ Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti. ¹⁶ Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai. ¹⁷ Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina. ¹⁸ Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

¹¹ ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas, ¹² ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą, ¹³ neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

¹⁹ Kai aš buvau nuklydęs­atgailavau, kai buvau pamokytas­mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų’.

⁵ Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.

¹⁴ Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: “Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!”

¹⁰ Asa, užsirūstinęs ant regėtojo, įmetė jį į kalėjimą, nes labai supyko ant jo dėl to dalyko. Tuo pačiu metu Asa išnaudojo ir kitus savo tautos žmones. ¹¹ Visi Asos darbai yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje. ¹² Trisdešimt devintaisiais karaliavimo metais Asa susirgo sunkia kojų liga. Tačiau jis ir sirgdamas neieškojo Viešpaties, bet kreipėsi į gydytojus.

⁷ Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio.

⁶ kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,

¹⁶ Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.

¹¹ Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.

²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

²⁴ Gavęs tokį įsakymą, kalėjimo prižiūrėtojas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą.

¹² Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus”.

¹⁷ Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja. ¹⁸ Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė. ¹⁹ Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.

²⁹ Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams. ³⁰ Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.

¹¹ Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogus­tik kvapas.

¹² Aš būsiu lyg kandis Efraimui, lyg kirminas Judo namams.