Lithuanian(i)
7 Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.
8 Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
9 bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10 O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11 Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12 taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.