Lithuanian(i)
1 “Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
2 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
4 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
8 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
10 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
11 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
12 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
13 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
14 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi.
15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.